Articles on health topics Ne tam skirtose vietose išmesti nebetinkami vartoti vaistai daro žalą aplinkai
Mokslininkai, ištyrę farmacinių veikliųjų medžiagų kiekį nuotekose ir Lietuvos vandens telkiniuose, konstatuoja, kad daugelyje vietų šios medžiagos yra labai arti leistinos ribos arba viršija aplinkai pavojingą koncentraciją. Tai rodo, kad pasenę ar nebereikalingi vaistai dažnai išpilami į kanalizaciją arba išmetami kartu su komunalinėmis atliekomis. Iš ten jie patenka į aplinką ir daro didelę žalą ekosistemoms, bioįvairovei.
Pastaraisiais metais atliktų tyrimų duomenimis, į Lietuvos aplinką dažniausiai patenka skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos: ibuprofenas, diklofenakas, paracetamolis. Iš viso nuotekose ir vandens telkiniuose, į kuriuos jos išleidžiamos, nustatoma net 25 įvairių vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų likučių skirtingomis koncentracijomis.
Nerimą kelia tai, kad, pavyzdžiui, vidutinės diklofenako koncentracijos daugelyje vandens telkinių yra artimos arba aukštesnės nei Europos Komisijos rekomenduojama aplinkos kokybės standarto vertė, siekianti 10 nanogramų (ng) medžiagos vienam litrui. Aplinkai pavojingos ibuprofeno koncentracijos yra viršijamos beveik visuose tirtuose vandens telkiniuose. Panaši situacija yra ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Kai kurie žmonės, tikėtina, nežino, kad pasibaigusio galiojimo ar nebereikalingus vaistus reikia nunešti į vaistinę, iš ten jie keliaus sunaikinimui. Vaistus saugiai naikina šių atliekų tvarkymu užsiimančios įmonės – taip gamta apsaugoma nuo taršos. Primename, kad netinkamai pašalinę vaistus, prisidedame prie aplinkos taršos, o dėl to kenčia gyvūnai, augalai.
Yra duomenų, kad vaistų likučių randama ne tik paviršiniuose vandens telkiniuose – upeliuose, upėse, ežeruose, jūroje, bet ir požeminiame vandenyje, geriamajame vandenyje, dirvožemyje, net kai kurių gyvūnų audiniuose. Pavyzdžiui, kai kurios medžiagos gali paveikti žuvų elgesį, pabloginti jų išgyvenamumą, padidinti tam tikrų paukščių rūšių mirtingumą. Tokių tyrimų nėra daug, bet šie faktai kelia nerimą.
Farmakologinės medžiagos patenka į aplinką iš nuotekų valyklų su ten išvalytomis nuotekomis, nes daugumoje šalies nuotekų valyklų nėra įdiegtos pažangios technologijos, kurios efektyviai išvalytų vaistų likučius. Kai vaistai patenka į komunalinių atliekų konteinerį, jie nugabenami į sąvartynus ir ten palaipsniui irsta, paskui geriasi į dirvožemį, iš jo patenka ir į gruntinį vandenį.
Sveikatos apsaugos ministerija yra įpareigojusi vaistines nemokamai iš gyventojų priimti pasenusius vaistus. Piliečiai turi teisę atnešti vaistus į bet kurią vaistinę. Už farmacinių atliekų, surinktų iš gyventojų, tvarkymą mokama iš valstybės biudžeto. Atminkite, kad vaistinėse priimami tik nebetinkami naudoti vaistai, tačiau nepriimami maisto papildai. Juos reikia išmesti į komunalinių atliekų konteinerius.
Atliktos apklausos atskleidžia, kad nebenaudojamus vaistus į vaistines pristato tik penktadalis Lietuvos gyventojų. Pusė apklaustųjų nurodė vaistus metantys į šiukšliadėžę ar sunaikinantys kitaip, dažniausiai įmetant ar išpilant į unitazą ar kriauklę. Manoma, kad apie 37 proc. žmonių vaistinius preparatus išmeta su buitinėmis atliekomis, o 10 proc. juos išpila su vandens nuotekomis.
Vis dėl to vaistinių pateikiami duomenys rodo, kad gyventojų sąmoningumas auga bei keičiasi jų įpročiai. Duomenys rodo, kad kasmet didėja į vaistines pristatomų ir jose rūšiuojamų pasenusių vaistų kiekiai.Tai reiškia, kad žymiai mažiau farmacinių veikliųjų medžiagų patenka ten, kur neturėtų. Viena iš priežasčių, kuri lemia, kad namų ūkiuose susikaupia gana dideli nesunaudotų vaistų likučiai – žmonės palyginti retai peržiūri namų vaistinėlę, todėl susirgę nebeprisimena, kokių vaistų turi namuose ir be reikalo prisiperka naujų, o pirktų anksčiau galiojimas per tą laiką pasibaigia. Pasak farmacininkų, kad taip neatsitiktų, vaistų inventorizaciją reikėtų atlikti kas tris-keturis mėnesius.
Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad vaistai turi būti vartojami atsakingai , saikingai, pasitarus su gydytoju ir vaistininku. Tačiau nemažai žmonių įsigyja didesnį vaistų kiekį nei iš tikrųjų reikia, ypač jei jiems taikoma nuolaida. Nereguliariai vartojant vaistus arba nepaisant gydytojo rekomendacijų ir išvis nutraukus jų vartojimą, galima stipriai pabloginti savo sveikatą.
Ar žinote, kad:
- Vaistų likučių nuotekose atsiranda ir tada, kai geriame vaistus, nes dalis jų patenka į organizmą, o dalis pasišalina iš jo su šlapimu ir taip pat nukeliauja į kanalizaciją, o po to į nuotekų valyklą. Iš ten patenka į aplinką.
- 20 proc. gyventojų namų vaistų atsargas peržiūri kas pusmetį, o 50 proc. – rečiau nei kartą per metus.
- 28 tonos farmacinių atliekų – tai maždaug apie 112 tūkst. pakuočių.
- Ypač linkę vaistų atsargas be reikalo kaupti vyresnio amžiaus asmenys.
- Pasenusių ar pasibaigusio galiojimo vaistų kaupimas namuose padidina apsinuodijimų tikimybę.
