Karpos: nepavojingos, bet norisi kuo greičiau atsikratyti

Aut. Teodora Vaitkutė

Nedidelės išaugos, vadinamos karpomis, odos paviršiuje atsiranda užsikrėtus viena iš žmogaus papilomos viruso atmainų. Tikriausiai nerasime nė vieno, kuris bent kartą gyvenime nebūtų susidūręs su šiuo virusiniu odos susirgimu. Pavojaus sveikatai karpos nekelia, tačiau atrodo neestetiškai, jeigu susiformuoja ant padų ar kitoje kūno vietoje, kuri dažniau trinama, kelia diskomfortą.

Ir smeigtuko galvutės, ir žirnio dydžio

Karpos atsiranda tarsi iš niekur: rodos, dar vakar jų nebuvo nė pėdsako, o šiandien, žiūrėk, jau puikuojasi ant rankos, kojos, veido. Kartais jos ir išnyksta savaime, po tam tikro laiko. O kartais tarsi pasisėja, išplinta po visą kūną ar tam tikrą jo dalį. Šie odos dariniai būna įvairaus dydžio, nuo vos įžiūrimų, kaip smeigtuko galvutė, iki gana didelių, kaip žirnis. Jų paviršius būna plokščias arba grublėtas, išvešėjęs.

Karpos gali būti pavienės arba taip vadinamos dauginės, išsidėsčiusios grupėmis. Kai kada užauga ir netipinėse vietose, pavyzdžiui, po nagu. Jų rūšių yra daug: paprastosios, šiurkščiu paviršiumi ir aiškiai apibrėžtais kraštais, dažniausiai augančios ant padų ir plaštakų, plokščiosios, kurių paviršius lygus – ant veido, plaštakų išorėje. Padų karpos būna pavienės ar susliejančios, skausmingos.

Siūlinės karpos paprastai smulkesnės, jų mėgstamos vietos yra akių vokai, veidas, kaklas, lūpos, pažastų, kirkšnių sritis. Kartais išsidėsto tarsi karoliukai, suverti ant siūlo, bet gali būti ir po vieną. Dar yra karpos ant kojelės, jų forma netaisyklinga, padidinus primena kalafioro galvutę. Jų dažniausiai atsiranda galvos zonoje, ypač ant kaklo, galvos odos po plaukais, smakro srityje.

Šių odos darinių gali atsirasti ir ant išorinių lytinių organų ar jų gleivinės, aplinkui išangę, tarpvietėje. Šios karpos vadinamos smailiagalėmis arba kandilomomis. Kai kada jos nukeliauja ir iki gimdos kaklelio. Ši karpų rūšis padidina kai kurių lokalizacijų vėžio riziką (gimdos kaklelio, išorinių lytinių organų – vulvos, varpos, išangės), todėl jas pastebėjus reikėtų pasikonsultuoti su gydytojais.

Galime užsikrėsti ir spausdami ranką

Kaip ir kitais virusais sukeliančiu karpas dažniausiai užsikrečiama tiesioginio kontakto metu. Jeigu oda sausa, pažeista, gausiai prakatuojate, užsikrėsti lengviau. Tai gali atsitikti ir spaudžiant kitam žmogui ranką. Dažnas šios infekcijos plitimo kelias – per užkrėstus daiktus, tokius kaip rankšluosčiai, šlepetės, batai, kai juos naudoja ne vienas žmogus, per paviršius baseinuose, pirtyse, sporto klubuose.

Genitalijų karpomis užsikrečiama lytinių santykių metu. Ponaginėmis karpomis užkrečiame patys save, kai krapštinėjame karpas. Krapštyti ar kitaip mechaniškai pažeisti šių darinių nepatartina, nes dėl to jie gali išplisti ir kitose kūno vietose. Kartais taip gali atsitikti ir netinkamai jas naikinant. Arba kai jas nuolat trina drabužiai, avalynė, tada jos gali ir kraujuoti, ir skaudėti.

Jeigu karpą skauda ar ji kraujuoja, šlapiuoja be aiškios priežasties, kinta spalva. Forma, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu. Pasitaiko atvejų, kai žmonės mano, jog jiems užaugo karpa, nors tai yra kitas darinys. Su karpomis dažniausiai painiojamos papilomos, sergant seborėjine keratoze susidarę suragėjimai, apgamai, kiti odos dariniai, net ir piktybiniai. Dėl to verta pasitikrinti.

Užsikrėtimas ir eiga susiję su imunitetu

Žymiai dažniau nei suaugusiems karpų atsiranda vaikams ir paaugliams (vienam iš trijų). Ir tik apie 3–5 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Manoma, kad tai susiję su imuninės sistemos veikla, su metais ji išmoksta efektyviau kovoti su jas sukeliančiu virusu. Taip pat nustatyta, kad karpos dažniau atsiranda, jų daugėja geriantiems imunitetą slopinančius vaistus, sergant imunodeficitinėmis ligomis.

Neretai pasitaiko, kad imunitetui sustriprėjus, karpos pranyksta savaime. Tai gali įvykti po kelių mėnesių, bet kai kada užtrunka ir porą metų ar ilgiau. Todėl, jei jos neplinta, yra mažai matomose vietose, nedidelės, nejautrios, nekliūva, nesukelia kitų nepatogumų, galima palikti ramybėje ir nedaryti nieko. Pusei vaikų jos išnyksta per metus be jokio gydymo, kitiems - maždaug per dvejus metus.

Būtent dėl to, kad šis infekcinis odos susirgimas yra susijęs su imunine organizmo veikla, išgydyti jį sudėtinga. Karpas panaikinti įmanoma tik jas šalinant pasirinktu būdu. O metodų yra įvairių, pradedant specialiais tepamais preparatais, baigiant chirurgine operacija ar lazerine procedūra. Deja, jei imunitetas nusilpęs, jų po kurio laiko gali vėl atsirasti jei ne toje pačioje, tai kitoje vietoje.

Naudojamos skirtingos destrukcijos priemonės

Jeigu karpos jus vargina nuolatos, savaime neišnyksta, gydytojai dermatologai pataria šalinti jas vos atsiradus, nelaukiant, kol išplis. Tai mažiau traumuoja, ne taip ilgai trunka. Iš pradžių galima išbandyti paprasčiausias priemones – tam tinka specialios priemonės karpų šalinimui, pleistrai nuo karpų, tepalai, pieštukai karpoms, skysčiai - juos galima įsigyti vaistinėse ir naudoti namuose patiems. Visgi tai daryti patartina tik įsitikinus, kad gydote tikrai karpą.

Jeigu norite karpą pašalinti greitai, ji yra matomoje vietoje ir baminatės, kad neliktų randų, geriau kreiptis į gydymo įstaigas, kuriose atliekamos įvairios efektyvios, bet tausojančios šių darinių naikinimo procedūros: krioterapijos (šaldant skystu azotu), elektrokoaguliacijos (audinių destrukcija sukeliama elektros srove). Moderniausias ir efektyviausias metodas – destrukcija lazeriu.

Genitalijų karpos taip pat gali būti šalinamos viena iš šių procedūrų ar naudojant vietinio veikimo preparatus. Beje, jų rečiau, bet gali atsirasti ir burnos bei nosies gleivinėje. Kai šių ar kitų rūšių karpų yra daug, jos labai išplitusios, nuolatos kartojasi, gali būti skiriamas ir medikamentinis gydymas sisteminiais imunomoduliatoriais, antivirusiniais vaistais.

Tai svarbu:

Žmogaus papilomos virusų šeimai priklauso daugiau nei 200 šio viruso tipų. Dažniausiai pasitaikantys 9 tipai (6, 11, 16, 18, 31, 33, 45, 52 ir 58) gali sukelti vėžinius susirgimus ar kitas ligas (tarp jų ir lytinių organų karpas). Galima užsikrėsti iš karto ne vienu, bet keliais ŽPV tipais. Manoma, kad šiuo virusu yra užsikrėtę apie 70–80 procentų visų pasaulio gyventojų. Didžiajai jų daliai infekcija nepasireiškia jokiais simptomais, jeigu dėl kokių nors priežasčių nėra sutrikusi imuninės sistemos veikla. Žmogus gali būti viruso nešiotojas ir to nežinodamas perduoti jį kitiems. Tai gali atsitikti ir gydant karpas, ir tada, kai jos jau išnykusios. Virusų tipai, rizikos veiksnių įvairovė, žmogaus imuninis atsakas nulemia, ar ŽPV infekcija ilgainiui išnyks, formuosis gerybiniai gleivinių pakitimai, ar iš lėto, per daugelį metų, įvyks infekuotų ląstelių piktybinė transformacija.

Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl priemonių pasirinkimo, turite klausimų dėl priemonių naudojimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“ arba paskambinkite: +370 382 33014.

Darbo laikas: I-V nuo 8.00 iki 17.00 val.