Articles on health topics Jei dažnai sutrinka virškinimas, galbūt kaltas ne jautrus skrandis, o refliuksas
Kažin ar šiais laikais rasime daug žmonių, kurie nesiskųstų virškinimo sutrikimais ir jie vargina ne tik suaugusius, bet ir vaikus. Raugėjimas, pykinimas, deginimo, sunkumo ir pilnumo jausmas, pilvo pūtimas neretai tampa tokiais įprastais, kad į juos nebekreipiame dėmesio. Tačiau šie pasikartojantys simptomai gali būti ir pirmieji gastroezofaginio refliukso ženklai. Jei juos ignoruosime ir šios ligos negydysime, ji gali pažeisti stemplę, ryklę ir gerklas, o ilgainiui sukelti pavojingas komplikacijas.
Padidėjusios rizikos ribos keičiasi
Jeigu per šventes ar kita proga persivalgome, valgome daug riebaus, kepto, rūkyto, aštraus maisto, saldumynų, nespėję išalkti vėl prisikemšame, nieko nuostabaus, kad pasijuntame blogai. Tačiau jei nemalonūs pojūčiai lydi beveik kaskart pavalgius ar net kai skrandis visiškai tuščias, reikėtų suklusti.
Vakarų šalyse pirminį refliukso ligos simptomą jaučia apie 20-40 proc. gyventojų. Manoma, kad Lietuvoje juo serga apie 10 proc. populiacijos, tačiau apie trečdalis žmonių skundžiasi rėmeniu, besikartojančiu kelis kartus per savaitę, o 7 proc. kasdien. Deja, ne visi skuba pasikonsultuoti su gydytojais gastroenterologais.
O kai ima ieškoti pagalbos ir kreipiasi į specialistus, liga būtų gerokai pažengusi. Tiems, kurie dėl nusiskundimų, susijusių su viršutine virškinimo trakto dalimi, yra nukreipiami endoskopiniam tyrimui, stemplės uždegimai ir erozijos diagnozuojami žymiai dažniau. Erozijos stemplėje nustatomos trečdaliui sergančiųjų refliukso liga.
Nerimą kelia tendencija, kad per pastarąjį dešimtmetį refliuksas vaikams nustatomas net kelis kartus dažniau ir vis jaunesniems, net kūdikiams. Suaugusieji šia liga taip pat suserga vis anksčiau, dar nesulaukę 50 metų amžiaus, kuris yra laikomas padidėjusios rizikos riba, net ir tie, kurie sveikai maitinasi ir neturi antsvorio.
Sutrikdo darbingumą ir miegą
Refliuksu vadinamas sutrikęs stemplės apatinio sfinkterio (rauko), saugančio, kad skrandžio turinys nepatektų į stemplę, darbas. Kai raukas veikia blogai, maistas, susimaišęs su skrandžio rūgštimis, iš skrandžio keliauja atgal į stemplę ir ją dirgina. Padidėjęs skrandžio rūgštingumas dar labiau skatina šį pocesą.
Paprastai pacientai ir skundžiasi kylančia rūgštimi, dažnai kartu jaučiamas deginimo jausmas už krūtinkaulio, pilnumas, sunkumas, gali pykinti, pūsti pilvą. Netipiniai simptomai – užkimimas, sausas kosulys, krenkštimas, gerklės perštėjimas, skausmas krūtinės srityje ir viršutinėje pilvo dalyje, netgi bronchinė astma.
Dar vėliau gali būti pažeidžiamos gerklos, atsiranda blogas burnos kvapas, apnašos ant liežuvio. Pasunkėja ir net tampa skausmingu rijimas. Ilgalaikis skrandžio rūgščių poveikis ne į naudą dantims – jis sukelia ėduonį, pažeidžia jų emalį. Iki 80 proc. kenčiančiųjų nuo refliukso ligos kenčia nuo miego sutrikimų.
Ne mažiau svarbu, kad refliukso liga labai pablogina gyvenimo kokybę. Užsienio šalyse atlikti tyrimai parodė, kad pagal gyvenimo kokybės sutrikdymo laipsnį ši liga pralenkia netgi tokias sunkias širdies ligas kaip krūtinės angina ir stenokardija. Nukenčia ir žmogaus darbingumas, tenka atsisakyti mėgstamų produktų.
Ir dėl nutukimo, ir dėl streso
Gastroezofaginiu refliuksu susergama dėl įvairių priežasčių. Liga gali būti paveldima. Jei ja sirgo ar serga artimi giminaičiai, apie 10-15 proc. padidėja tikimybė, kad ir jūs susirgsite. Anatominiai ypatumai taip pat gali turėti įtakos, pavyzdžiui, jei yra diafragminės angos išvarža ar apatinio stemplės rauko nepakankamumas.
Pasikartojančius rėmens simptomus gali nulemti skrandžio, stemplės ar dvylikapirštės žarnos ligos – opaligė, stemplės ir skrandžio uždegimai, polipai, navikai. Taip gali atsitikti sergant cukriniu diabetu sulėtėjus peristaltiniams stemplės judesiams, ar Zollinger- Ellison sindromu, kai skrandis gamina labai didelį druskos rūgšties kiekį.
Kai stipriai padidėja pilvo apimtis, suspaudžiamas ir skrandis, dėl to taip pat padidėja refliukso pavojus. Tai būdinga turintiems didelį antsvorį, nutukusiems asmenims, ypač kai nutukimas yra pilvinis. Arba besilaukiančioms moterims, nėštumo antroje pusėje jas dažnai vargina kylančios skrandžio rūgštys.
Antrinės refliukso priežastys – nervų sistemos dirginimas sergant šlapimo takų infekcijoms, alergijomis, inkstų, psichikos, nervų sistemų ligoms. Dauguma vaistų širdies lėtinėms ligoms ar ritmo sutrikimams gydyti, raminamieji, antidepresantai, hormoniniai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo taip pat mažina apatinio stemplės rauko tonusą.
Stemplės rauko veiklą reguliuoja autonominė nervų sistema. Stresų, įtampos, poilsio trūkumo nualinta ji nebepajėgia gerai atlikti savo darbo. Be to, streso metu didėja ir skrandžio rūgštingumas, kuris yra viena iš refliukso priežasčių, kartu sutrinka mikrocirkuliacija.
Gali tekti pamiršti vyną ir kavą
Svarbų vaidmenį vaidina ir mityba. Vien dėl to, kad nesveikai maitinsimės refliuksu nesusirgsime, tačiau jie turime polinkį ar kitus rizikos veiksnius, jo išvengti greičiausiai nepavyks. Daug riebalų turintys maisto produktai, šokoladas, kava ir alkoholis, tabakas mažina apatinio stemplės rauko tonusą – gebėjimą susitraukti.
Netinkami valgymo įpročiai irgi turi įtakos. Daugelis, ypač dienos metu dėl laiko trūkumo ar nesant galimybių tenkinasi sausais, šaltais užkandžiais, greitu maistu. Maitinamasi nereguliariai, per daug prisivalgoma vienu kartu, ypač vakarais, arba kai valgant labai skubama, ryjama gerai nesukramčius.
Jau susirgus refliuksu mitybą teks keisti iš esmės. Rekomenduojama vengti riebaus, su pomidorų ar majonezo padažais maisto, kepinių, saldumynų, citrusinių vaisių, pomidorų, česnakų, svogūnų, visų produktų, kurių sudėtyje yra mėtų, pipirmėčių, kavos, arbatos, energetinių gėrimų, kolos, šokolado, aštrių prieskonių, mielių.
Patartina atsisakyti alkoholio ir rūkymo. Rekomenduojama valgyti reguliariai bent 4-6 kartus per dieną kas kelias valandas. Paskutinis valgymas turi būti likus kelioms valandoms iki miegojimo, poilsio rėžimo. Rekomenduojama nusistatyti valandas, kuriomis valgysite ir reguliariai laikytis režimo. Pavalgius negulėti, nebūti pasilenkus.
Kokios komplikacijos gręsia?
Skrandžio rūgštis pakilusi į stemplę, jeigu tai kartojasi nuolatos, sukelia jos gleivinės uždegimą – ezofagitą. Jis gali nulemti paviršinių kraujuojančių žaizdelių (erozijų) atsiradimą.
Erozijos iš pradžių būna smulkios, iki 5 mm dydžio, ir pavienės, tačiau ilgainiui jos padengia didelius stemplės gleivinės plotus.
Negydant ligos ir prasidėjus ezofagitui gali susiaurėti stemplė.
Esant sunkiam stemplės pažeidimui, kai atsiranda opos, gali pasireikšti simptomas vadinamas disfagija, tai būsena, kai ligonis negali praryti maisto.
Kita pavojinga komplikacija – vadinama Barrettto stemplė, priešvėžinė būsena, paveikianti stemplės gleivinę, ją sukelia nuolat ją dirginančios rūgštys ir fermentai. Ji gali komplikuotis ir į stemplės vėžį.
Kaip diagnozuojama ir gydoma?
Jeigu gastroezofaginio refliukso simptomai kartojasi nedažnai ir nevargina, gali užtekti pakoreguoti mitybą ir kitus įpročius.
Jeigu būklė nepagerėja, skiriamas medikamentinis gydymas, rūgštingumą žaminančiais vaistais. Tačiau prieš tai būtina patikslinti diagnozę, o tam atliekamas endoskopinis tyrimas – gastroskopija.
Jų metu apžiūrima ir įvertinama stemplės, skrandžio gleivinės, kitų virškinimo organų būklė.
Ši procedūra kai kuriems sukelia nemalonius pojūčius, tačiau pasitelkus nuskausminančius preparatus diskomfortas sumažėja iki minimumo. Be to, jas galima atlikti taikant bendrąją intraveninę nejautrą.
Jeigu gydymas vaistais nėra efektyvus, sudėtingais atvejais pasitelkiamas chirurginis gydymas. Paprastai atliekama laparoskopinė operacija, jos metu sudaromas mechaninis barjeras apatiniam stemplės raukui sustiprinti.
