Articles on health topics Dušo rutina: ryte ir vakare, kartą per dieną ar kelis kartus per savaitę?
Vyrauja nuomonė, kad savo higiena tinkamai besirūpinantis žmogus po dušu turi lįsti vos pabudęs ir prieš eidamas miegoti. Tačiau rekomendacijos tai daryti du kartus per dieną nėra pateikę nei mokslininkai, nei medikai, tiesiog daugelis per daug nesusimąstydami laikosi šios nerašytos taisyklės. O kokia iš tiesų yra sveika prausimosi rutina? Gydytojai dermatologai siūlo pirmiausia atsižvelgti į savo gyvenimo būdą ir sveikatą, kitus individualius faktorius, oro temperatūrą ir įspėja, kad pernelyg dažnas maudymasis gali sudirginti odą, pažeisti jos apsauginį barjerą.
Turime ieškoti sveiko balanso
Žmonių įpročiai labai įvairūs: vieni, nepriklausomai nuo aplinkybių, duše prausiasi rytais ir vakarais, kiti – kas antrą dieną, treti – kartą per savaitę. Jeigu asmuo jaučia komfortą, tai nedaro neigiamo poveikio odai, nekelia problemų aplinkiniams nemaloniais kvapais, kiekvienas yra laisvas rinktis. Bendras patarimas yra toks: užsiimant aktyvia fizine veikla – sportuojant, dirbant ūkio ar kitus sunkius darbus, būnant užterštoje aplinkoje, kai lauke yra karšta, vargina padidėjęs prakaitavimas, lįsti po dušu reikia kiekvieną dieną, kitais atvejais užtenka kelių kartų per savaitę.
Svarbu rasti balansą, nes kasdien maudantis gali susilpnėti odos apsauginės funkcijos. Taip atsitinka dėl to, kad vanduo, ypač jeigu jis labai karštas, ir naudojami prausikliai nuplauna odą dengiantį natūralų riebalinį sluoksnį ir ant odos esančias gerąsias bakterijas. Oda sausėja, gali parausti, pradėti šerpetoti, ant jos gali atsirasti įtrūkimų, jeigu ją ima niežėti, kasantis atsiranda žaizdelių, pro kurias gali patekti infekcija. Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurie serga odos ligomis, pavyzdžiui, žvyneline, dermatitu, egzema, nes odai praradus drėgmę jos gali paūmėti, ji tampa jautresnė ir alergenams.
Tačiau jei prausimės per retai, odai taip pat ne į naudą: ant jos palaipsniui kaupiasi negyvos odos ląstelės, prakaitas, riebalai, kiti nešvarumai, ji ima skleisti nemalonų kvapą, gali užsikimšti poros. Tai gali išprovokuoti aknę, atsirasti bėrimų, padidėja odos uždegimo rizika. Dėl to taip pat gali pablogėti sergančiųjų žvyneline, dermatitu, egzema, alergijomis ir kitomis odos ligomis ar alergijomis būklė. Reikia atsižvegti ir į savo odos tipą, turintiems sausą, jautrią odą maudytis duše vertėtų saikingiau, o tie, kurių oda riebi, gali tai daryti ir dažniau.
Nepiktnaudžiauti dušo malonumais svarbu ir dėl to, kad tai gali neigiamai paveikti bendrą organizmo atsparumą. Nustatyta, kad per dažnas prausimasis gali sutrikdyti žmogaus mikrobiomą – bakterijų, virusų, grybų ir kitų ant žmogaus kūno bei jo viduje gyvenančių mikrobų visumą. Pažeidus jų pusiausvyrą gali susilpnėti imuninė sistema, sutrikti virškinimas. Susilpnėjus imunitetui mus dažniau puola ne tik infekcijos, patogenai, bet ir alergijos. Manoma, kad viena iš priežasčių, dėl kurios sergamumas alerginėmis ligomis didėja, yra noras nuo odos nuplauti kiekvieną dulkelę.
Svarbu ne tik kiek, bet ir kaip
Maudantis po dušu gydytojai dermatologai ragina imtis atsargumo priemonių, kurios padės apsaugoti odą. Viena iš esminių – nenaudoti karšto vandens, nes jis per trumpesnį laiką nuplauna apsauginį riebalinį odos sluoksnį, tinkamiausias vos šiltas, kambario temperatūros, o dar geriau – šaltas. Laikas irgi reikšmingas faktorius, geriau nebūti po dušu ilgiau nei 10 minučių, pakanka ir penkių. Problema, kad daugelis linkę po šiltu dušu vakare užsibūti ne dėl švaros, o dėl to, kad tai padeda atsipalaiduoti fiziškai, kai raumenys nuvargę nuo krūvio, taip pat psichologiškai. Tuo metu ryte dušas padeda išsibudinti ir pasijusti žvaliems.
Jeigu naudosite drėkinančius prausiklius, tikimybė, kad nusiprausus oda taps sausa, sudirgusi žymiai sumažėja. Kai tenka praustis po dušu kasdien, su prausikliu prauskitės tik tam tikras vietas – kojas, pažastis, kirkšnis. Kūno odai skirtus šveitiklius naudokite taip, kaip parašyta ant pakuotės, paprastai rekomenduojama kartą per savaitę, nepiktnaudžiaukite jais apsėsti švarumo manijos. Šveičiant odą judesiai turi būti švelnūs, nereikia tinti ir spausti per smarkiai, atsargiai naudoti šiurkščias kempines, šepečius. Sausinant odą ją geriau ne trinti, o tiesiog sugerti drėgmę.
Jeigu oda sausa, jautri, išsimaudžius būtina ją pasitepti drėkinančiu losjonu, kūno aliejumi ar kremu, jis geriau įsigers, jei oda dar bus šiek tiek drėgna. Rinkitės bekvapę kūno odos priežiūros kosmetiką, pagamintą iš natūralių medžiagų, nenaudojant cheminių dažų, antiseptinių medžiagų. Atsiminkite, kad jeigu po dušo odą tempia, traukia, tai tik dėl to, kad ji per daug išsausėjo, ir tai yra ženklas, kad kažką darote ne taip. Jeigu po to oda dar ir parausta, šerpetoja, niežti, pasvarstykite, galbūt vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu, nes tai gali būti ir ligos požymis.
Pasirūpinkite, kad kempinės, šepečiai juos panaudojus būtų gerai išdžiovinami, laikas nuo laiko išplaunami skalbimo mašinoje, dažniau keičiami, nelaukiant, kol visiškai susidėvės. Jeigu maudotės po dušu kas kelios dienos ar tik kelis kartus per savaitę, kūno dalis, kurios labiausiai prakaituoja, išsitepa galite tiesiog apsišluostyti drėgna kempine, arba vandeniu suvilgytu rankšluostėliu – pėdas, pažastis, kirkšnis, genitalijas, kaklą ir krūtinę. Jeigu yra poreikis, šias vietas atskirai galima nusiplauti ir su vandeniu bei prausikliu, tam visai nebūtinas dušas.
Įtakos turi ir amžius, ir profesija
Jeigu gyvenate ne pietų kraštuose, o ten, kur yra visi keturi metų laikai, vasaros metu reikėtų praustis po dušu kiekvieną dieną, šaltuoju periodu pakanka kelis kartus per savaitę. Nepriklausomai nuo sezono palįsti po dušu vertėtų kaskart po aktyvios treniruotės, ilgiau padirbėjus sode ar darže, po meistravimo ar remonto darbų. Taip pat kasdien maudytis pravartu dirbantiems statybose, ūkininkams. Tai būtina visiems asmenims, kurie darbo metu turi sąlytį su cheminėmis, korozinėmis medžiagomis, trąšomis ir panašiais produktais.
Ši rekomendacija galioja ir gyvūnų prieglaudų darbuotojams, laidotuvininkams, kuriems tenka liesti mirusiojo kūną, mėsininkams, dirbantiems atliekų surinkimo, rūšiavimo, perdirbimo įmonėse, valantiems patalpas. Medikams, nuolat būnantiems aplinkoje, kur daug infekcijų, ligų sukėlėjų. Kraštovaizdžio specialistams, botanikams, gamtininkams, kurie daug laiko praleidžia tarp augalų rekomenduojama po dušu kasdien maudytis dėl nuolatinio kontakto su žiedadulkėmis, kurios yra vienas iš alergenų, be to, kai kurios augalų sudėtyje esančios medžiagos gali pažeisti odą.
Anksčiau buvo laikomasi nuomonės, kad vaikus reikia maudyti kas vieną-dvi dienas. Tačiau toks dažnas prausimas, ypač jei naudojamas muilas, sausina ploną ir jautrią mažylių odelę, todėl šiuo metu specialistai pataria, kad tai daryti pakanka vieną-du kartus per savaitę. Kitomis dienomis apiprausiant tik užpakalį ar nuplaunant kojas, jei jos išsitepė būnant lauke. Senstant taip pat reikėtų rečiau maudytis po dušu – vyresnių žmonių oda būna praradusi drėgmę, o vanduo gali ją dar labiau sausinti. Imunitetas su amžiumi taip pat palaipsniui silpnėja.
Dažnai kyla diskusijos, ar reikia praustis po dušu išsimaudžius vandens telkinyje. Šiuo atveju reikėtų vadovautis sveiku protu: jeigu žinote, kad tas vandens telkinys tikrai neužterštas bakterijomis ar dumbliais, kitais vandens augalais, jame kartu su jumis nesimaudė daug žmonių, tai tikrai nebūtina. Jeigu po maudynių jūroje neerzina druska, tai irgi nebūtina. Tuo tarpu išsimaudžius viešame baseine geriau nerizikuoti ir palįsti po dušu. Ne tik dėl to, kad neužsikrėstumėte infekcijomis, juose vanduo dezinfekuojamas naudojant chemines medžiagas, jos gali sudirginti odą.
