Diabetinė pėda: nuo žaizdelių iki opų ir galūnių amputacijos – netolimas kelias

Diabetinės pėdos sindromas atsiranda dėl ilgalaikio aukšto gliukozės lygio kraujyje, kuris pažeidžia kraujagysles ir nervus. Dažniausiai sergantieji cukriniu diabetu susiduria su diabetine neuropatija ir periferinių galūnių, daugeliu atvejų kojų, kraujagyslių pakitimais. Ignoruojant šiuos sutrikimus, gali pasireikšti pavojingos komplikacijos: sumažėja pėdų jautrumas, dėl to greičiau atsiranda ir sunkiau gyja žaizdos, gali susiformuoti opos, gresia ir amputacija.

Pažeidžiamos nervinės skaidulos ir sutrinka kraujotaka

Sutrikus gliukozės apykaitai, pažeidžiamos nervinės skaidulos, dažniausiai kojose esančių ilgųjų jutiminių nervų, todėl sutrinka jomis sklindančio nervinio impulso perdavimas. Pradžioje sergantysis jaučia tik nemalonų tirpimą, sunkiai nusakomą diskomfortą, vargina dilginimas ar deginimas. Ilgainiui nervinės skaidulos nyksta, dėl to pėdos pasidaro nebe tokios jautrios išoriniams dirgikliams – skausmui, temperatūrai, lietimui.

Kartu pėdos tampa skausmingos. Šis skausmas vadinamas neuropatiniu ir pasireiškia ramybės būsenoje, dažnai naktį, atrodo, kad kojos smaigstomos adatėlėmis ar jomis bėgioja skruzdėlės, kad jos tirpsta. Nuo šio skausmo kenčia kas ketvirtas diabetine neuropatija sergantis asmuo. Juos vargina nemiga, progresuojant ligai atsiranda visa puokštė nemalonių simptomų – raumenų mėšlungis, galūnių nuovargis, silpsta ir nyksta raumenys.

Be to, išsausėja oda, dažnai atsiranda nuospaudų, nes žmogus nepastebi, kad jam trina batai. Dėl sutrikusios motorikos vystosi pėdos raumenų atrofija, pasikeičia pėdos atramos taškai, atsiranda nuospaudos ir mechaninės opos nuo avalynės. Nejautrias pėdas pacientai gali nusideginti, nušalti, įsipjauti ar kitaip susižaloti. Net ir nedidelės žaizdos ilgai negyja, gali atsiverti opos, greičiau plinta uždegimas ir infekcija, pirmiausia ji pažeidžia audinius, gali pereiti ir į kaulus.

Taip atsitinka ir dėl to, kad pasikeitus audinių kraujotakai kraujas aplenkia kapiliarų tinklą, audiniai prasčiau aprūpinami deguonimi ir mitybos medžiagomis, pablogėja jų atsistatymo savybės. Sergant diabetu vystosi ir arterijų aterosklerozė, kuri taip pat sutrikdo kraujotaką, nes jai besivystant arterijos susiaurėja ar net visai užanka. Dėl to irgi pablogėja audinių aprūpinimas krauju ir dėl mažiausių jų vientisumo pažeidimų susidaro žaizdos, opos.

Dėmesys prevencijai ir ankstyvai pakitimų diagnostikai

Statistika negailestinga: daugiau nei pusė su traumomis nesusijusių kojų – pirštų, pėdų ar net visos galūnės amputacijų pasaulyje ir Lietuvoje atliekamos sergantiesiems diabetu, jas lemia lėtinės kojų opos ir minkštųjų audinių bei kaulų pažeidimai. Nuo jų gali išgelbėti gera šios lėtinės ligos kontrolė, kai kruopščiai laikomasi gydytojų rekomendacijų, ir tinkama pėdų priežiūra, skiriant dėmesį profilaktikai bei efektyvus atsiradusių pakitimų, komplikacijų gydymas.

Diabetinės pėdos profilaktinės priemonės apima reguliarų, geriausia – kasdienį pėdų apžiūrėjimą (tą turi daryti ir pats pacientas namuose, ir gydytojas, apžiūrėdamas pacientą savo kabinete), saugų nuospaudų šalinimą, kurį geriau patikėti pėdų priežiūros specialistams podiatrams ar slaugytojams. Ne mažiau svarbu pasirinkti tinkamą ortopedinę avalynę, padedančią sumažinti spaudimą tam tikrose pėdos vietose, saugančią kojas nuo deformacijų.

Nustačius didelę išopėjimų ir amputacijos riziką, pacientas turi būti apmokomas taisyklingos kojų priežiūros. Lietuvoje daugėja pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose veikia diabetinės pėdos priežiūros kabinetai. Juose dirbantis slaugytojas diabetologas ne tik suteikia reikiamų žinių pėdos priežiūros klausimais, bet ir atlieka higieninį profilaktinį, gydomajį pedikiūrą, šalina nuospaudas, hiperkeratozes, kerpa normalius ir deformuotus nagus ir kt.

Tokiems pacientams sudaromas dažnesnis konsultacijų, kurių metu įvertinama kojų būklė, planas. Tai leidžia užtikrinti ankstyvą pėdų išopėjimų diagnostiką ir tinkamą gydymą. Svarbu užtikrinti glikemijos kontrolę, mažinti spaudimą tam tikrose pėdos vietose, gerinti apatinių galūnių kraujotaką, žaizdą valyti dezinfekuojančiomis medžiagomis, reguliariai šalinti negyvybingus audinius. Esant ryškioms pėdos deformacijoms, būtina chirurgo konsultacija.

Teks keisti kasdienę priežiūrą, gyvenseną ir įpročius

Sergant cukriniu diabetu, svarbu ne tik stebėti savo gliukozės kiekį kraujyje (tam gali būti naudojamos diagnostinės juostelės gliukozės matuokliui), tačiau ir pėdas teks ne tik kasdien apsižiūrėti, ar neatsirado nuospaudų, žaizdelių, kitų odos pažeidimų, bet ir pasirūpinti, kad jų oda būtų sveika. Saugant ją nuo išsausėjimo, turi būti naudojamos švelnios prausimosi priemonės, nusiplovus kojas jas reikia labai kruopščiai nusausinti, minkštu rankšluosčiu, netrinant, ypač tarpupirščius, po to būtina patepti drėkinamuoju kremu ar losjonu. Pažeidimų išvengti padės įvairios pagalbinės priemonės, jų pasirinkimas tikrai nemažas.

Pavyzdžiui, silikoniniai tarpupirščiai, žiedai ar antpirščiai, kurių sudėtyje yra sidabro, veikiančio antibakteriškai. Galima įsigyti specialius vidpadžius ar batų įdėklus diabetinei pėdai. Jie sudaryti iš kelių sluoksnių: apatinis paskirsto pėdai tenkantį krūvį, vidurinis mažina spaudimo jėgą, apsaugo nu nuospaudų ir pūslių, o viršutinis palaiko patvarumą, pasižymi antibakterinėmis, antigrybelinėmis savybėmis, leidžia odai kvėpuoti, mažina prakaitavimą.

Diabetinei pėdai skirtos specialios kojinės gaminamos iš natūralaus pluošto, be siūlių arba su siūlėmis išorėje, pastorintu padu, apsaugančiu nuo spaudimo, su nespaudžiančia audinių blauzdos guma, kad nepakenktų kraujotakai. Galima rinktis kojines su įaustomis sidabro gijomis, saugančiomis nuo infekcijų. Apsimovus jomis pėdos neprakaituos, bus sausos ir šiltos. Kai kurių modelių pado mezgimo raštas atlieka mikromasažo funkciją ir taip gerina kraujotaką.

Jei visgi nepavyko išvengti žaizdelių, opelių, pūslių, tinkamai jas dezinfekuokite ir gydykite. Kiekvieną dieną švariai nuplaukite vandeniu. Galima pasitelkti ir specialius antiseptinius skysčius, skirtus žaizdoms, odai aplinkui jas plauti, valyti. Vėliau pravartu ją patepti geliu ar kremu, kuris ir dezinfekuoja, ir skatina gijimą, o galiausiai uždėti tvarstį ar pleistrą. Nepamirškite jo dažnai keisti ir stebėti, kas vyksta pažeistoje vietoje. Apžiūrėkite, ar žaizda, oda aplinkui ją neparaudusi, nepatinusi, ar oda ne karšta, ar nesimato pūlingų išskyrų, ar neskauda.

Praktiniai patarimai:

Gerinkite kojų kraujotaką – reguliariai vaikščiokite, atlikite specialius pratimus, būkite fiziškai aktyvūs.
Nevaikščiokite basi, nesiaukite batų be kojinių.
Saugokite kojas nuo ekstremalių temperatūrų. Karštis ir šaltis gali pakenkti diabetinėms kojoms.
Kontroliuokite cukraus kiekį kraujyje.
Venkite rūkymo, jis neigiamai veikia kraujotaką.