Articles on health topics Čiaudėjimas – natūralaus organizmo gynybinio mechanizmo dalis
Čiaudulys sergant kvėpavimo sistemos ligomis ar alergija gali būti išties varginantis. Tačiau pasveikus nuo peršalimo, o alergiją gydant, šis simptomas neilgai trukus praeina. Čiaudėti galime ir dėl nosies traumos, į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui, kai juos dirgina cheminės medžiagos, dulkės, kiti nešvarumai, stiprūs kvapai, šaltis. Čiaudėjimas yra natūralaus organizmo gynybinio mechanizmo dalis, sauganti mus nuo nepageidaujamų įsibrovėlių, tarp jų ir bakterijų, virusų, grybelio.
Atlieka apsauginio barjero funkciją
Kvėpavimo takų, taip pat ir nosies gleivinė yra labai jautri. Jei žiūrėtume per mikroskopą, pamatytume, kad ji padengta ne tik gleivių sluoksniu, bet ir mažyčiais žiuželiais, kurie visą laiką juda. Jie atlieka apsauginio barjero funkciją – gleivės pagauna įsibrovėlius, o žiuželiai išstumia. Dažnai nusičiaudėjus iš nosies išteka ir sekretas, tai dar viena papildoma priemonė, padedanti kuo greičiau atsikratyti virusų, bakterijų, dulkių ar svetimkūnių.
Čiaudulys susideda iš dviejų fazių – sensorinės ir respiracinės. Pirmosios metu nosies gleivinė užfiksuoja dirginančią dalelę ir išskiria tam tikras chemines medžiagas, kurios aktyvuoja trišakį nervą, o šis smegenų dalį, vadinamą pailgosiomis smegenimis. Jos kontroliuoja kūno refleksus, tarp jų ir čiaudulį. Tada prasideda respiracinė čiaudulio fazė, kai pailgosios smegenys siunčią komandą susitraukti pirmiausia nosiaryklės ir akių raumenims, po to ir kitiems.
Reaguoja ir diafragma – ji susitraukia ir mes giliai įkvepiame. Tuo metu užsidaro balso plyšys, įsitempia kvėpavime dalyvaujantys krūtinės raumenys, padidėja spaudimas krūtinės srityje ir plaučiuose. Tada balso plyšys staiga atsidaro ir stipri oro srovė greitai, su garsu iškvepiama per nosį ir burną, o slėgis krenta. Šis procesas vadinamas čiaudėjimu. Tai – vienas iš refleksų, tačiau, skirtingai nei daugelį kitų, jį įmanoma sulaikyti sulaikius kvėpavimą ar užspaudus nosį.
Tiesa, to daryti nepatartina. Mokslininkai nustatė, kad dėl to slėgis kvėpavimo takuose gali padidėti net iki 24 kartų ir juos pažeisti, sužaloti ausies būgnelį. Medicininėje spaudoje aprašytas atvejis, kai stengiantis sulaikyti čiaudulį pacientas patyrė traumą – jam buvo pažeista gerklė. Įdomu, kad miegodamas žmogus nečiaudėja, manoma, kad taip yra dėl to, kad tuo metu miega ir už čiaudulį atsakingi smegenų centrai, be to, visi raumenys, dalyvaujantys čiaudėjime būna atsipalaidavę.
Padeda elgesio ir gyvenimo būdo pokyčiai
Nuo čiaudėjimo vaistų nėra, nes jis nelaikomas simptomu, kurį reikėtų gydyti. Kitas dalykas, kai čiaudėjame sirgdami sloga, kuri dažnai lydi kvėpavimo takų infekcijas, sukeltas virusų arba bakterijų. Vaistai nuo slogos sumažina ir čiaudėjimą. Čiaudint dėl alerginės slogos, kurią gali sukelti jautrumas tam tikroms medžiagoms, žiedadulkėms, dulkių erkutėms ar reaguojant į alergeną, patekusį į kvėpavimo takus, čiaudulys praeina gydant alergiją, vengiant kontakto su alergenais.
Kitais atvejais įveikti čiaudulį padeda elgesio, gyvenimo būdo pokyčiai. Tarkime, jeigu dažną, įkyrų čiaudulį provokuoja aštrus, gausiai prieskoniais pagardintas maistas ir tai mus erzina, rekomenduojama atsisakyti tokių patiekalų. Kai nuolatos čiaudėjate pasikvėpinę, venkite kvepalų, stenkitės ilgą laiką nebūti greta stipriai pasikvėpinusių žmonių, neužsibūti ir patalpose, kuriose naudojami oro gaivikliai, namų kvapai. Ir, žinoma, nenaudokite jų savo namuose.
Labai dažnai čiaudulį sukelia aplinkos oro tarša. Tai gali būti ir vėjo pakeltos dulkės, žemės ar smėlis, ir dūmai, sklindantys iš kietu kuru kūrenamų šildymo įrenginių ar nuo deginamų atliekų, ir transporto išmetami teršalai, kai kurie iš jų taip pat dirgina kvėpavimo takus. Todėl reikėtų stebėti aplinkos taršos rodiklius ir dienomis, kai jie viršija nustatytas normas, nebūti lauke, vengti vaikščioti gatvėmis, kuriose susidaro didelės automobilių spūstys.
Čiaudėjimą gali išprovokuoti oro tarša darbo vietoje. Dėl to gali būti kaltos įvairios cheminės medžiagos, ypač pesticidai, herbicidai, nors jos ir nesukelia alergijos, erzina ir dirgina kvėpavimo takus, dėl to kelia čiaudulį. Taip pat jį gali sukelti smulkios cemento, anglies, metalo, medžio, grūdų, miltų dalelės ir dulkės. Tokiais atvejais gali padėti apsauginės kaukės, respiratoriai, dažnas patalpų vėdinimas, specialios oro valymo sistemos.
Gali sukelti kai kurių ligų komplikacijas
Kai kurie žmonės, ir jų yra ne tiek mažai – maždaug vienas iš trijų ar keturių – čiaudėja kaskart, kai atsiduria ryškioje šviesoje, tiek saulės, tiek dirbtinėje, pavyzdžiui, naudojamoje odontologų ar operacinėje, renginiuose ir pan. Ši savybė yra paveldima (paveldimumo tikimybė siekia 50 proc.) ir netgi turi mokslinį pavadinimą – ACHOO sindromas. Nustatyta, kad šiems asmenims ryški šviesa stimuliuoja čiaudėjimo refleksą ir tai susiję su tam tikrais genais.
Pasitaiko, kai čiaudulys be jokios priežasties prasideda ir kartojasi patyrusiems nosies traumas pacientams. Retais atvejais dažną čiaudėjimą gali sukelti kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, skirti gydyti nemigai, nes jie sutrikdo neuronų, dalyvaujančių čiaudėjimo procese, funkciją. Čiaudėjimo priepuoliai gali ištikti ir dėl galvos smegenų traumų ar ligų, sergant kai kuriais neurologiniais sutrikimais. Dažnas čiaudėjimas gali būti susijęs ir su stresu, psichologinėmis traumomis.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir kitą su čiaudėjimu susijusį aspektą – sergant kai kuriomis ligomis ar sutrikimais čiaudėjimas gali sukelti ne tik dar daugiau nemalonių pojūčių, bet ir ir komplikacijas. Pavyzdžiui, problemų dėl to gali kilti asmenims, kuriems dažnai kraujuoja iš nosies, nes čiaudint gali prasidėti kraujavimo epizodas, kuo dažniau čiaudima, tuo blogiau. Sergantiesiems migrena, čiaudulys gali sustiprinti galvos skausmą, sukelti dar didesnį diskomfortą.
Nesvarbu, dėl kokios priežasties čiaudime, būtina pasirūpunti tinkamai higiena. Su savimi visuomet reikia turėti popierinių nosinaičių ir jomis prisidengti nosį čiaudint. Po to svarbu gerai nusiplauti su muilu arba dezinfekuoti antiseptiniu skysčiu rankas. Čiaudint iš nosies išsiskiriantis sekretas lekia dideliu greičiu, toli, nusėda ant paviršių, daiktų, gali patekti ir ant aplinkui esančių žmonių. Jeigu sergate virusine ar bakterine infekcija, galite juos apkrėsti.
