Articles on health topics Atopinis dermatitas gali tapti kankyne kūdikiui ir aukštyn kojomis apversti visos šeimos gyvenimą
Aut. Teodora Vaitkutė
Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri dažniausiai pasireiškia kūdikystėje. Mažyliui ji sukelia didelį diskomfortą, o tėvams – daug rūpesčių. Blogėja ne tik sergančio vaikelio odos būklė – oda tampa sausa, pleiskanoja, patinsta, parausta, atsiranda bėrimų, vargina niežulys, skausmas, bet ir visos šeimos gyvenimo kokybė, nes ligoniukas būna irzlus, neramus, prastai miega. Pirmieji simptomai paprastai pasireiškia laikotarpiu nuo 3 iki 6 mėnesių amžiaus.
Atsiduria tarsi užburtame rate
Tiksli atopinio dermatito priežastis iki šiol nėra žinoma, manoma, kad ji gali būti paveldima, susijusi su imuninės sistemos sutrikimais, susilpnėjusiu epidermio barjeru. Išprovokuoti šią ligą ar jos paūmėjimą gali stresas, temperatūros pokyčiai, alergijos, naudojama kosmetika, maistas, įvairūs kiti aplinkos faktoriai. Vieniems sergantiesiems atopinio dermatito požymiai eiga yra banguojanti, požymiai atsiranda ir po kurio laiko išnyksta, vėliau kartojasi, kitiems būdingi nuolatiniai simptomai.
Kūdikiams būdinga, kad pažeidžiama veido, ypač kaktos, skruostų, aplinkui burną, akis esanti oda, taip pat kaklo, galvos, plaštakų, alkūnių, riešų, kelių, čiurnų vidinėse pusėse esanti oda. Kūdikiai linkę nusikasyti niežinčias vietas iki žaizdų, vėliau ant jų susiformuoja šašai, o ilgainiui oda sustorėja, sušiurkštėja. Jeigu nesiimama priemonių, gydymas yra neefektyvus arba suaugusieji praranda kantrybę ir nesugeba tinkamai prižiūrėti probleminių kūno zonų, mažieji atsiduria tarsi užburtame rate.
Nors tikslios statistikos nėra, manoma, kad kas penktas vaikas serga atopiniu dermatitu. Gera žinia, kad net 75 proc. sergančiųjų simptomai išnyksta iki šešerių metų amžiaus. Tačiau gyvenimo eigoje liga gali atsinaujinti, jei atsiranda papildomi nepalankūs veiksniai – stresas, nesveika gyvensena, žalingi įpročiai, užteršta aplinka. Kartais atopinis dermatitas sugrįžta brendimo laikotarpyje. Tik labai retais atvejais atopiniu dermatitu pirmą kartą susergama vyresniame amžiuje.
Dėmesys ir rūpestis – nuolat
Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl labai svarbu jai nuolatos skirti dėmesį: sumažinti niežėjimą, nuraminti odos paraudimą, atkurti odos apsauginį barjerą. Tačiau bene svarbiausia palaikyti tinkamą drėgmės balansą. Sergančiųjų atopiniu dermatitu odos barjerinė funkcija yra sutrikusi ne tik bėrimų vietose, bet ir simptomų nepažeistose zonose. Būtent todėl intensyvus odos drėkinimas ir jos barjero atkūrimas yra pats svarbiausias kasdien prižiūrint šių mažylių odą.
Kūdikis pats tuo nepasirūpins, todėl ši nelengva užduotis tenka tėvams ar kitiems jį prižiūrintiems asmenims. Žinių gali suteikti gydytojas dermatovenerologas, gydymo įstaigose organizuojamos ir specialios mokyklėlės, kur galima įgyti naudingos praktinės patirties, įgūdžių. Pirmasis žingsnis rūpinantis atopinio dermatito pažeista oda yra specialių preparatų, vadinamų emolientais, naudojimas. Emolientai yra efektyvi prevencinė priemonė, padedanti išvengti ligos pasikartojimo, ūmių būklių.
Sergant atopiniu dermatitu, vietos, kurios yra išbertos, turėtų būti tepamos emolientu keletą kartų per dieną. Svarbu, kad būtų tepama viso kūno oda, nes turint polinkį į atopinį dermatitą, odos struktūra nėra pažeista tik vienoje vietoje, be to, pažeidimai ne visuomet matomi. Emolientas ne tik intensyviai drėkina, bet kartu ir maitina, minkština odą, mažina jos jautrumą, slopina niežėjimą, sudaro lipidinį barjerą, kuris saugo nuo vandens išgaravimo. Geriausia rinktis specialius emolientus, skirtus kūdikiams.
Mitybos ir įpročių korekcija
Sergant atopiniu dermatitu gali tekti koreguoti kūdikio, jei jis maitinamas ne tik mamos pienu, mitybą, nes pastebėta, kad kai kurie maisto produktai gali išprovokuoti šios ligos paūmėjimą, pavyzdžiui, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, kviečiai, soja, žuvis ir jūrų gėrybės, riešutai, šokoladas, citrusiniai vaisiai. Rečiau pomidorai, vynuogės, ankštinės daržovės, taip pat avokadas. Atopinio dermatito paūmėjimas dėl alergijos vieniems ar kitiems maisto produktams nustatomas maždaug trečdaliui sergančių vaikų.
Ligoniuko būklė gali pablogėti ir dėl tam tikrų medžiagų, esančių aplinkoje: vilnos, kvepiančių kosmetikos, higienos priemonių, tokių kaip skalbikliai, valikliai žiedadulkių, gyvūnų plaukų. Geriausia, jei atopiniu dermatitu sergantis vaikelis dėvės minkštus medvilninius drabužėlius, miegos ant medvilninės patalynės. Sintetiniai pluoštai taip pat gali sudirginti jautrią išsausėjusią odą. Išmaudžius kūdikį jo kūno jokiu būdu negalima trinti rankšluosčiu, tik švelniai nusausinti.
Šildymo sezono metu rekomenduojama intensyviai drėkinti patalpų orą. Taip pat stengtis, kad patalpose nebūtų pernelyg šilta, ypač miego metu, dažnai jas vėdinti. Jeigu įmanoma, bent iš tų kambarių, kuriuose mažylis praleidžia daugiausiai laiko, reikėtų išnešti kilimus, užuolaidas, kitas nebūtinas tekstilės detales, o likusias kuo dažniau skalbti. Taip pat reguliariai drėgnai valyti grindis, kitus paviršius. Tai padės apsisaugoti nuo dulkių erkučių, kurios taip pat gali provokuoti alerginę reakciją.
Gali prireikti rimtesnio gydymo
Jei minėtų priemonių nepakanka, gali būti skiriami tepami ir geriami priešuždegiminiai, antihistamininiai preparatai, kurie padeda efektyviai kontroliuoti ligą. Medikamentinį gydymą rekomenduojama derinti su fototerapija. Fototerapija– tai ultravioletinių B spindulių siauro spektro procedūros, kurios gali būti atliekamos gydymo įstaigose. Ultravioletiniai spinduliai tiesiogiai veikia odos imuninės sistemos ląsteles, sumažindami uždegimą sukeliančių medžiagų išsiskyrimą.
Naujausios fototerapijos technologijos – kabinos, specialūs prietaisai rankoms ir pėdoms, fototerapijos šukos leidžia skirti fototerapinį gydymą bet kurios kūno odos srities bėrimams, apimantiems tiek didesnius, tiek mažesnius odos plotus, plaukuotąją galvos dalį. Negavus laukiamo rezultato gali būti skiriama biologinė terapija. Šis gydymo metodas taikomas tik sergantiesiems sunkia ligos forma, jis yra naujas ir labai efektyvus, žymiai pagerinantis paciento gyvenimo kokybę.
Kai mažyliai nusidrasko bėrimus, niežinčias vietas iki šlapiuojančių žaizdų, tėvai turi neužmiršti tinkamai jas prižiūrėti, kad nepatektų bakterinė infekcija ir jos nesupūliuotų. Žaizdas reikia kasdien kruopščiai dezinfekuoti antiseptinėmis priemonėmis, tepti gijimą skatinančiais tepalais ar losjonais. Sergančio mažylio rankas patartina dažnai plauti, trumpai nukirpti nagučius. Geriau nemaudyti jo vandens telkiniuose, o maudant vonioje vanduo turi būti ne per karštas, turi būti naudojamas specialus prausiklis kūdikiams.
