Articles on health topics Astma – amžinai, bet tinkamai ją kontroliuojant gali užmiršti, kad sergi
Šiais laikais astma neatrodo labai pavojinga liga ir daugeliu atvejų taip ir yra: sukurtas efektyvus gydymas, ir jei pacientas laikosi gydytojų rekomendacijų, vengia provokuojančių veiksnių, didelių rūpesčių ji nesukelia. Vis dėl to apie 5 proc. iš beveik 60 tūkst. Lietuvos pacientų, kuriems nustatyta astma, serga sunkia, žymiai labiau gyvenimą apsunkinančia jos forma. Ar įmanoma astmos išvengti, kas ją sukelia ir ką galime padaryti, kad ši liga būtų valdoma, netrukdytų kasdienei veiklai?
Dar yra daug nežinomųjų
Astma yra lėtinė kvėpavimo sistemos liga, kurios pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Apatiniuose kvėpavimo takuose prasideda uždegimas, dėl kurio atsiranda bronchų jautrumas, įsitempia jų lygieji raumenys, gleivinė patinsta, dėl to jie susiaurėja, be to, gaminasi daugiau gleivių. Ligoniui tampa sunkiau kvėpuoti, atsiranda dusulys, kosulys, švokštimas, sunkumas ar veržimas krūtinės srityje. Šie požymiai linkę paūmėti arba jaučiami naktį, anksti ryte.
Pagal sunkumą liga skirstoma į lengvos formos, vidutinę ir sunkią. Taip pat išskiriamos dvi astmos kategorijos priklausomai nuo ją sukėlusios priežasties: alerginė ir nealerginė. Pirmoji yra alerginė organizmo reakcija į tam tikrus išorinius veiksnius, kurie išprovokuoja astmos priepuolį. Šiuo tipu dažniausiai suserga vaikai ar jauni žmonės, kurie paprastai turi paveldėtą polinkį alergijai. Jų odos testas rodo teigiamą alergijos reakciją tam tikrai medžiagai, yra padidėjęs specifinių antikūnų kiekis.
Nealerginės astmos tipo priežastys iki galo neišaiškintos, nors simptomai dažnai tokie patys. Priepuolį gali sukelti tokie veiksniai kaip šalto oro įkvėpimas, reakcija į kvėpavimo takų infekciją, stresas, oro permainos, drėgmė ir temperatūros pokyčiai, aplinkos tarša. Šia astma paprastai susergama vyresniame amžiuje. Žmonės, kenčiantys nuo nealerginės astmos, gali neturėti giminaičių, sergančių šia liga, odos testai taip pat nerodo alergijos.
Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti faktoriai: virusinės ir bakterinės kvėpavimo takų infekcijos, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, manoma, kad yra genetinis polinkis į šią ligą, nes pastebėta, kad dažnai serga paciento šeimos nariai. Nustatyta, kad alergija – pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis.
Ligoniams, susirgusiems bronchine astma vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams. Dažniausiai pasitaikantys alergenai yra dulkių erkės, gyvenančios namų aplinkoje esančiuose daiktuose, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, įvairios žiedadulkės, alergizuoti gali ir kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės, taip pat ir vaistai – aspirinas, penicilinas ir kai kurie kiti.
Simptomai ir jų dažnis skiriasi
Dažniausi astmos simptomai yra švokštimas kvėpuojant ir kosulys, ypač naktį, juokiantis, sportuojant. Kiti labiausiai paplitę požymiai yra sunkumas, spaudimas, skausmas krūtinės srityje, oro trūkumas, dėl kurio netgi gali būti sunku kalbėti, greitas kvėpavimas. Gali apimti nerimas ar net panika, juos gali lydėti nuovargis, dažnai pablogėja miegas. Vieni sergantieji šiuos simptomus jaučia nuolat, bet kuriuo dienos metu. Kitiems jie pasireiškia tam tikromis aplinkybėmis.
Net jeigu jūsų astma gerai kontroliuojama, retkarčiais ji gali paūmėti. Paprastai tokiais atvejais užtenka pasinaudoti inhaliatoriumi su vaistais ar kitais gydytojo išrašytais medikamentais, tačiau jei jie nepadėjo, gali prireikti ir rimtesnės pagalbos. Nedelsiant reikėtų kviesti greitąją pagalbą, jeigu kvėpavimas tapo ypač sunkus, tiesiog gaudote orą, bet jo įkvėpti vis tiek nepavyksta, pabąla arba pamėlsta lūpos ir nagai, svaigsta galva, pasidaro sunku vaikščioti ir kalbėti.
Pagal tai, kaip dažnai ir kokie simptomai pasireiškia, astma gali būti protarpinė (negalavimai švelnūs, atsiranda naktį kartą ar du per mėnesį ir ne dažniau nei dvi dienas per savaitę) arba švelni nuolatinė, kai požymiai atsiranda dažniau nei dukart per savaitę ir iki keturių naktų per mėnesį. Vidutiniškai aktyvi astma nustatoma, kai simptomai jaučiami kasdien ir bent kartą savaitėje naktį, o sunki – kai vargina kelis kartus per dieną ir beveik kas naktį, stipriai riboja veiklą.
Į tai atsižvelgiama skiriant gydymą, kuris susideda iš kelių pakopų: gali būti išrašomi greitai veikiantys ir iš karto palengvinantys būklę vaistai, preparatai ilgalaikei ligos kontrolei ir biologinė terapija, kuria gydomos itin sunkios ligos formos ir būklės. Įtakos, koks gydymas skiriamas turi ir ligonio amžius, provokuojantys veiksniai. Be farmakologinio gydymo labai svarbi pacientų edukacija, astmą provokuojančių veiksnių kontrolė, plaučių funkcijos vertinimas.
Tiek nustatant diagnozę, tiek koreguojant gydymą, kai liga kontroliuojama nepakankamai, pirmiausia fonendoskopu įvertinamas kvėpavimas. Įtariant alerginę astmą gali būti atliekami odos testai. Taip pat daroma spirometrija, kurios metu išmatuojama gyvybinė plaučių talpa ir palyginama su norma, įvertinamas ir kvėpavimo greitis. Esant poreikiui, daromas plaučių funkcijos testas (PFT), matuojamas bronchų jautrumas, siekiant paneigti kitas dusulio priežastis, gali būti atliekama krūtinės rentgenograma.
Valdymas – mūsų pačių rankose
Astmą gydantys specialistai pabrėžia, kad viena svarbiausių ligos kontrolės sąlygų – paciento suvokimas, kad jis turi reguliariai ir tiksliai taip, kaip paskirta, vartoti jam išrašytus medikamentus. Vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kai sergantieji, ypač švelnenėmis ligos formomis, simptominių vaistų, skirtų skubiai pagalbai, griebiasi tik tada, kai pajunta astmos simptomus, o tais periodais, kai jaučiasi gerai, iš viso nesigydo, nesilanko pas gydytoją.
Dėl to ištinka astmos priepuoliai, jie gali dažnėti, ilgainiui prastėja plaučių funkcija. Kiekviena lėtinė, nepagydoma liga netinkamai gydant greičiau progresuoja, kartojasi ūmios būklės. Todėl būtina reguliariai lankytis pas gydantį gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus, kad galėtų įvertinti ligos eigą, patikslinti vaistų dozes ar pakeisti vaistus. Vaistų astmai gydyti yra labai daug, įvairių grupių, kuriami nauji vaistai, todėl gydymo planą būtina laikas nuo laiko peržiūrėti.
Astma gydoma kelių skirtingų grupių vaistais. Viena iš jų yra bronchus plečiantys medikamentai, kurie naudojami paūmėjus simptomams ar prasidėjus astmos priepuoliui kaip pirmosios pagalbos priemonė, greitai palengvinanti kvėpavimą. Jų veikimas pagrįstas tuo, kad per kelias minutes įkvėpus ar suleidus šių vaistų atpalaiduojami raumenys aplinkui kvėpavimo takus. Jeigu simptomai nepraeina, reikėtų įsitikinti, kad suvartojote pakankamą dozę.
Jeigu pirmąjai pagalbai skirtų vaistų tenka griebtis dažnai, skiriami ilgalaikei astmos kontrolei skirti preparatai. Juos reikia naudoti kasdien, kaip nurodė gydytojas, nepriklausomai nuo to, kaip jaučiatės, nes astma yra liga visam gyvenimui. Jie skirti tam, kad ateityje išvengtumėte ligos priepuolių ar paūmėjimų. Šie vaistai yra kelių grupių: priešuždegiminiai, anticholinerginiai (raumenų spazmams mažinti), ilgo veikimo bronchus plečiantys.
Jau kelerius metus Lietuvoje astmai gydyti taikomas inovatyvus ir efektyvus metodas – biologinė terapija. Ji suretina ligos paūmėjimus ir palengvina sunkiomis astmos formomis sergančių pacientų būklę. Be to, turi mažiau šalutinių poveikių, palyginus su kitais vaistais. Šio gydymo esmė – sregančiąjam tam tikrais intervalais (dažniausiai kas dvi, keturias ar aštuonias savaites) suleidžiami antikūnai, sukeliantys imuninį organizmo atsaką ir suvaldantys sunkias uždegimines reakcijas.
Tačiau net patys moderniausi metodai nepadės, jeigu žmogus nepakeis gyvenimo būdo, nesilaikys prevencijos priemonių. Pavyzdžiui, sergant alergine atsma svarbu vengti alergenų, tai yra, nevalgyti tam tikro maisto, nebūti lauke, kai žydi tam tikri augalai ir pan. Žinant, kokie veiksniai provokuoja paūmėjimus ar priepuolius, atitinkamai koreguoti elgesį, įpročius, tarkime, likti namuose padidėjus oro taršai, esant šaltam, žvarbiam orui, atsisakyti didesnio fizinio krūvio.
Gydymo sėkmė priklausio ir nuo to, ar pasirinkome mums tinkamiausią inhaliatorių su vaistais, ar mokame taisykingai juo naudotis. Inhaliatoriai būna įvairių tipų, reikėtų išbandyti bent kelis, kad įsitikintumėte, kurį naudoti patogiausia, paprasčiausia. Pasak gydytojų pulmonologų, vienokias ar kitokias klaidas daro daugelis pacientų, net ir tie, kurie serga astma jau ne vienerius metu. Tačiau jiems patiems atrodo, kad jie viską moka ir daro teisingai. Todėl visuomet verta pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju, slaugytoja, jeigu kyla abejonių, ar kažkas yra neaišku.
