Articles on health topics Aš knarkiu: ar turiu sunerimti?
Beveik 30 proc. suaugusiųjų (40 proc. vyrų ir apie 25 proc. moterų) miegodami knarkia, tačiau toli gražu ne visi tai pripažįsta. O kai kurie to net nežino. Nuo įkyraus pašalinio garso naktį kenčia ir knarklių artimieji, gyvenantys kartu. Apie trečdalis moterų teigia, kad kartais ar nuolatos miega atskirai vien dėl sutuoktinių, partnerių knarkimo. Tai kelia problemų, susijusių su tarpusavio santykiais. Knarkti gali ir vaikai. Priemonės nuo knarkimo.
Tyrimai paneigia stereotipus
Žmogus pradeda knarkti, kai jo viršutiniai kvėpavimo takai, tiksliau – plyšys už liežuvio pernelyg susiaurėja ir įkvepiant ar iškvepiant per ryklę praeinantis oro srautas sukelia aplinkinių audinių vibraciją. Dėl to atsiranda pašalinis garsas, vadinamas knarkimu. Susiaurėjimą gali lemti padidėjusios tonzilės, polipai, adenoidai, lėtinė sloga, sinusitas, sudribęs gerklės ar nosies audinys. Dėl to gali būti kalta ir iškrypusi nosies pertvara, paprastai traumos pasekmė, ilgas liežuvėlis, žemai nusileidęs minkštasis gomurys, kitos kvėpavimo organų patologijos.
Įtakos knarkimo intensyvumui turi ir kitos aplinkybės – antsvoris, rūkymas, alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai, kūno padėtis miegant (gulėjimas ant nugaros). Nustatyta, kad dažniau knarkia vyrai, vyresnio amžiaus žmonės. Įdomu, kad moterims knarkimą labiau skatina rūkymas, o vyrams – alkoholiniai gėrimai. Naujausi tyrimai Australijoje rodo, kad knarkimas susijęs ir su paveldimumu, tai lemia tam tikri genai. Jie padidina tikimybę, kad žmogus knarks, o jei prisideda dar bent vienas rizikos faktorius, to išvengti greičiausiai niekaip nepavyks.
Mokslininkai, tyrinėjantys šį kvėpavimo sutrikimą, atskleidė daug įdomių faktų, kurie paneigia su knarkimu susijusius mitus. Vienas iš jų, neva moterys knarkia ne tik rečiau, bet ir tyliau. Amerikos miego medicinos akademija neseniai paskelbė apie Izraelio Soroka universitete atliktą studiją, kuri parodė, kad dalis knarkiančių moterų linkusios manyti, jog jos iš viso to nedaro arba knarkia ne taip garsiai kaip vyrai. Tuo tarpu skaičiai patvirtina, kad maksimalus vidutinis moterų knarkimo garsas siekia 50 Db, tik nežymiai mažiau nei fiksuojamas vyrų tarpe (51,7 Db).
Studijoje dalyvavo 1,9 tūkst. pacientų, kurie buvo tiriami miego sutrikimų centre. Iš jų miegodamos knarkė 88 proc. moterų, tačiau šį faktą apklausos metu pripažino tik 72 proc. Vyrų objektyvaus knarkimo statistika su deklaruota jų pačių beveik sutapo, atitinkamai 92,6 ir 93, 1 proc. Stipriai knarkė apie 49 proc. moterų, bet tik 40 proc. sutiko su šiuo vertinimu. Pasak tyrėjų, moterys jaučia stigmą, susijusią su šiuo kvėpavimo sutrikimu, todėl rečiau ieško specialistų pagalbos, yra linkusios sušvelninti su juo susijusius simptomus, o tai apsunkina diagnozės nustatymą.
Vaikų knarkimas – taip pat žymiai labiau paplitęs, nei manoma. Pasak otorinolaringologų, knarkia nuo 3 iki 7 proc. vaikų. Dažniausiai tai susiję su padidėjusiomis tonzilėmis arba adenoidais, rečiau su kvėpavimo takų ypatumais dėl tam tikrų anatominių savybių – siauros veido kaulų struktūros, siaurų kvėpavimo takų, nesuaugusio gomurio. Pastebėta, kad dažniau knarkia sergantys astma, alergijomis mažieji. Taip pat yra duomenų, kad tai labiau būdinga knarkiančių tėvų vaikams, o tai, kaip jau minėta, susiję su paveldimumu.
Ne toks jau nekaltas reiškinys
Knarkimo varginami asmenys susiduria su įvairiais negalavimais. Dažniausiais iš jų – sutrikęs miegas. Dėl to pablogėja gyvenimo kokybė, atsiranda nuotaikos svyravymų, elgesio sutrikimų. Ilgalaikiai miego sutrikimai padidina riziką susirgti tokiomis lėtinėmis ligomis kaip diabetas, hipertenzija, kitos širdies ir kraujagyslių sistemos, onkologinės ligos. Pavojingiausias su knarkimu susijęs sutrikimas yra obstrukcinė miego apnėja. Ji diagnozuojama, kai miego metu ne mažiau kaip 10 sekundžių sustoja kvėpavimas, dėl to organizmas gauna nepakankamai deguonies.
Taip atsitinka dėl to, kad raumenys, atsakingi už kvėpavimo takų atvėrimą, neatlieka savo funkcijos ir blokuoja oro patekimą į juos. Jeigu manote, kad miego apnėja jums negręsia, nors ir knarkiate, galite klysti. Ji nustatoma daugiau nei pusei garsiai knarkiančių pacientų. Vidutinio sunkumo ar sunkios obstrukcinės miego apnėjos paplitimas JAV yra 10 proc. tarp 30–49 metų ir 17 proc. tarp 50–70 metų vyrų, 3 proc. tarp 30–49 metų bei 9 proc. tarp 50–70 metų moterų. 72 proc. ja sergančiųjų turi antsvorį, 50 proc. - padidėjusį kraujospūdį, 43 proc. serga diabetu.
Problema, kad patys sergantieji kvėpavimo sutrikimų miegant neužfiksuoja. Tai gali padaryti tik artimieji, arba gydytojai, atlikdami polisomnografijos ar ambulatorinį miego sutrikimų tyrimą. Spėti, kad patyrei miego apnėją, galima tuomet, kai nakties metu staiga atsibundi ir pajunti smaugimo, dusimo pojūtį. Dažni prabudimai, prakaitavimas, širdies ritmo sutrikimai, dažnas noras šlapintis taip pat gali byloti apie šią ligą. Jos simptomai dieną – padidėjęs mieguistumas, galvos skausmas ir pakilęs kraujospūdis ryte, sutrikęs dėmesys, dirglumas ir kt.
Jeigu įtariate, kad jus buvo ištikusi miego apnėja ar priklausote rizikos grupei, vertėtų nedelsiant kreiptis į specialistus. Ingoruoti šį sutrikimą pavojinga, nes jis didina mirtingumo riziką dėl nelaimingų atsitikimų (ypač vairuojant) bei sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl mieguistumo dieną sergantieji dažniau dirbdami patenka į situacijas, kurių metu susižaloja, o negydant jo didėja sergamumas arterine hipertenzija, miokardo infarktu, širdies nepakankamumu, insultu, didėja mirties tikimybė nuo šių ligų, lyginant su sveikais asmenimis.
Tyrimas, kurį inicijavo Vokietijos radiologai, atskleidė, kad širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai anksčiau ir dažniau pasireiškia obstrukcine miego apnėja sergančioms ir knarkiančioms moterims lyginant su vyrais. Švedijos Umea universiteto tyrėjai nustatė, kad stipraus nuolatinio knarkimo sukeliamos vibracijos gali pažeisti viršutinių kvėpavimo takų audinius. Dėl jų gali sutrikti net rijimo funkcija. Knarkiant ilgą laiką, labai stipriai, palaipsniui žūsta gomurio burės nervai ir raumenų masė, raumenų skaidulose esantys proteinai. Sutrinka ir jų regeneracija.
Atsiranda naujų gydymo metodų
Nerimą kelia tai, kad didžioji dalis obstrukcinės miego apnėjos atvejų lieka nediagnozuoti, sergantieji gydomi nuo širdies, kitų ligų, kurios iš dalies yra obstrukcinės miego apnėjos pasekmė, o priežastis taip ir lieka neišaiškinta. Nemaža dalis žmonių galvoja, kad knarkimas – sutrikimas, kurio neįmanoma išgydyti ir net nesivargina ieškodami specialistų pagalbos. Tuo tarpo gydymo metodų yra įvairių ir efektyvių, kuriami medicininiai prietaisai, padedantys kovoti su šia problema, o kai kada pakanka pakeisti savo įpročius ir gyvenimo būdą.
Jeigu knarkiantis asmuo turi antsvorį ar yra nutukęs, reikia mažinti svorį. Riebalai, susikaupę kaklo ir gerkėls zonoje, gali susiaurinti kvėpavimo takus. Venkite alkoholio, ypač prieš einant gulti, jis atpalaiduoja raumenis, taip pat dėl jo poveikio atsileidžia gerklės audiniai, kai žmogus miega. Tas pats atsitinka gulint ant nugaros, atsipalaidavę viršutinių kvėpavimo takų audiniai apsunkina kvėpavimą, tad kartais pakanka pakeisti pozą. Padeda galvos pakėlimas kilstelint galvūgalį ar pasidėjus daugiau pagalvių. Knarkimą provokuoja kai kurie psichotropiniai vaistai.
Jeigu visos šios pastangos nuėjo perniek, galima išbandyti medicinines priemones. Rinkdamiesi pasidomėkite, ar jų efektyvumas patvirtintas tyrimais. Viena iš tokių priemonių – burnai skirtas prietaisas, kuris šiek tiek patraukia atgal žandikaulį kartu su liežuviu, taip atlaisvindamas kvėpavimo takus. Geriausia, jei jį pritaiko odontologai. Nosį praplečiančios ir kvėpavimo takus atveriančios lipnios juostelės nebrangios ir gana veiksmingos, nors didelių knarkimo mažinimą patvirtinančių studijų nėra atlikta. Tirpios gomurio juostelės bei purškalas nuo knarkimo taip pat gali būti efektyvus sprendimas žmonėms, kenčiantiems nuo knarkimo.
Kai ir tai nepadeda, galima išbandyti įvairias chirurgines procedūras. Pavyzdžiui, minkštojo gomurio raumenis stiprinančias, stimuliuojančias audinius, jų metu gomurys veikiamas elektra, lazeriu, radiodažniu. Po to raumenys randėja, o kartu traukiasi, standėja, stiprėja, nebevibruoja pro juos einant orui, todėl nebesigirdi knarkimo garso. Gomurio implantai taip pat padeda jį sustandinti, sumažėja vibracijos. Alternatyva – tokį poveikį turinčių cheminių medžiagų injekcijos.
Pasitelkus lazerį galima atlikti minkštųjų gerklės audinių (minkštojo gomurio, liežuvėlio) plastiką, jų dalį pašalinant, taip pat gali padėti mažos įpjovos gomurio burės šonuose, joms gyjant aplinkinis audinys standėja. Jeigu knarkimo priežastis iškrypusi nosies pertvara, atliekamos jos korekcijos operacijos. Apatinio žandikaulio, liežuvio ir poliežuvio rekonstrukcija persodinant raumenis – itin sudėtingos operacijos, pagerinančios oro praėjimą. Jos neabejotinai veiksmingos, tačiau atliekamos tik sunkios arba obstrukcinės miego apnėjos atvejais.
Ar žinote, kad:
- Obstrukcinės ir centrinės miego apnėjos metu kvėpavimas atsinaujina tik prabudus arba susilpnėjus miegui. Prabundama ne kelis, o dešimtis ir šimtus kartų per naktį.
- Aukščiausias kada nors išmatuotas knarkimo garsas siekė net 111 decibelų, tai viršija pneumatinio plaktuko garsą (80 decibelų) ir beveik prilygsta žemai skrendančio lėktuvo keliamam triukšmui.
- Miego apnėjos sindromas nustatomas apie 10 proc. gyventojų.
- Įvairios apklausos atskleidė, kad apie 13 proc. asmenų, atsakiusių, kad jie neknarkia, to tikrai nežinojo.
