Articles on health topics Antsvoris – nesveikos gyvensenos rykštė
Endokrinologė V. Liugaitė sako, kad tėvams visada reikia pagalvoti apie galimas pasekmes dar prieš pradedant lepinti vaikus nesveiku maistu ar saldumynais, nes vaikai, turintys antsvorio, sunkiau juda, turi sveikatos problemų, o būdami tarp bendraamžių kenčia patyčias.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikos vaikų endokrinologė Vida Liugaitė sako, jog smarkiai daugėja antsvorio problemų turinčių vaikų. Pasaulinės maisto dienos proga, kuri minima spalio 16-ąją, gydytoja endokrinologė rekomenduoja tėveliams daugiau dėmesio skirti savo vaikams ir stengtis sureguliuoti jų mitybą, nes ankstyvoje vaikystėje atsiradusios antsvorio problemos gali ateityje turėti išliekamųjų reiškinių – vaikas ne tik gali patirti patyčias mokykloje, bet ir ilgainiui gali susirgti cukriniu diabetu, turėti skydliaukės problemų ar sunkių širdies bei kraujotakos sutrikimų.
Koją kiša mažas judrumas
Pasak gydytojos V. Liugaitės, beveik 15–20 procentų visų vaikų pasaulyje yra nutukę. Trečdalis jų priklauso suaugusiųjų nutukimo grupei. Nedžiugina ir suaugusiųjų sveikatos duomenys: Rytų Europoje apie 18 procentų yra nutukusių vyrų ir apie 30 proc. moterų. Tuo tarpu Lietuvoje – apie 45 proc. nutukusių darbingo amžiaus moterų ir apie 50 proc. vyresnio amžiaus moterų. Baisiausia tai, kad tie skaičiai nuolatos auga.
V. Liugaitė sako, jog dažniausiai antsvorio problemos atsiranda dėl to, kad vaikai valgo greitai paruošiamą maistą, geria saldžius gėrimus. „Didžiausias sveikos mitybos priešas – bulvių traškučiai ir picos. Vaikai neteisingai valgo ir mažai juda. Fizinis aktyvumas gali pakeisti bet kokį vaistą, tačiau jokie vaistai nepakeis fizinio aktyvumo. Pastebiu, kad šiuolaikiniai vaikai visiškai nenori judėti. Jie patingi net paėjėti nuo mokyklos iki namų, net jei iki jų vos viena ar dvi autobuso stotelės. Vaikas privalo judėti, nes antraip jis nesudegins kalorijų, kurias gavo valgydamas“, – sako gydytoja.
Galimos nutukimo pasekmės
V. Liugaitės teigimu, nutukusių vaikų problema turėtų būti sprendžiama jau besilankant pas šeimos gydytoją. Kadangi Šiauliuose nėra vaikų dietologo, dažniausiai nutukusių vaikų problemas spręsti perleidžiama endokrinologams. Tačiau, pasak V. Liugaitės, tik 10 procentų nutukusių vaikų turi sveikatos sutrikimų, susijusių su endokrinologinėmis problemomis.
„Dažniausiai nutukęs vaikas būna visiškai sveikas, tačiau nejudrus ir permaitintas. Tėvams labai nepatinka, kai gydytoja sako tokią diagnozę. Stebime, kad dažniausiai nutukusius vaikus į ligoninę atlydi nutukę tėvai. Aiškiname tėvams, kad jie ir jų vaikai per daug valgo, tačiau tai ypač piktina tėvus“, – sako gydytoja. Labiausiai nutukimą skatina kaloringas maistas. Gydytoja V. Liugaitė pastebi, jog šiuolaikiniai žmonės valgo per daug įvairiausių miltinių gaminių, saldumynų.
Kaip teisingai maitintis?
Norint teisingai maitintis, pasak V. Liugaitės, reikia kasdien valgyti po 3–4 kartus ir valgio metu nepradėti kitų darbų. Geriausia valgyti laikantis valgymo režimo. Jei labai norisi valgyti ir sudėtinga išlaukti iki pietų, patariama išgerti stiklinę vandens, bet ne sulčių. Valgyti reikia neskubant ir gerai sukramtant. „Vienintelis veiksmas valgant prie stalo – saikingas pokalbis su stalo kaimynu. Didžiausia problema, kai žmonės pasideda šalia pietų lėkštės knygą ar įsijungia televizorių ir valgo. Tada jie užsimiršta, kad valgo, ir suvalgo žymiai daugiau nei norisi“, – sako V. Liugaitė.
Pasak jos, reikėtų priminti ir tai, kad sotumo jausmas ateina ne iš karto, o tik praėjus 20 minučių. „Idealiausia būtų, jei nuo stalo žmogus nueitų dar jausdamas alkį, o maistą į lėkštę dėtųsi tik vieną kartą. Jei labai norisi deserto – geriausia valgyti šviežius vaisius, kurių sudėtyje – įvairūs vitaminai ir mineralai“, – patarimus, kaip teisingai maitintis, dalija gydytoja.
Pusryčių ir pietų metu, anot V. Liugaitės, žmogus turi suvalgyti didžiąją paros maisto normą, o vakarienei valgyti labai mažai. Geriausia 2 valandas prieš miegą iš viso nebevalgyti.
„Reikėtų atgaivinti senas šeimos tradicijas. Kai aš augau, vakarienė su visa šeimyna būdavo šventas reikalas. Tokių tradicijų nebeliko šiandien. Dabar kas ką nori, tas tą valgo ir dažniausiai ne namuose ir paskubomis. Tačiau pastebima, kad valgant visiems drauge yra mažiau maisto suvalgoma, be to, šeimos vakarienė – tai galimybė vaikams paaiškinti apie sveiką mitybą bei ją reguliuoti“, – sako V. Liugaitė.
Kai nutukimą lydi liga
Kaip gydytoja V. Liugaitė minėjo, 10 procentų nutukusių vaikų turi endokrinologinių problemų. Dažniausiai nutukę vaikai turi sutrikusios skydliaukės problemų, augant jiems sutrinka lytinis vystymasis, atsiranda centrinės nervų sistemos pažeidimų. Tokie vaikai, anot gydytojos, visiškai nejaučia sotumo jausmo. „Nutukusius vaikus ir jų tėvelius tenka mokyti teisingos mitybos. Rodome lenteles ir aiškiname, kokių produktų jie gali suvalgyti daugiau, o kurių reikėtų valgyti mažiau. Vienas iš pavyzdžių – rekomenduojame tėvams ruošti vaikams patiekalus iš jūrinės žuvies, kurioje gausu omega 3 rūgščių (žuvų taukai), kurios būtinos vaiko augimui. O vaikai, gyvenantys Lietuvoje, labai nemėgsta valgyti žuvies. Taip pat kalbame, jog kasdien reikia gerti daug vandens. Vaikus reikia įtikinti, jog pusryčius būtina valgyti, geriau nevalgyti vakarienės, nes einant pilnais pilvais į lovą, antsvoris nesumažės“, – sako gydytoja.
Nutukę vaikai turi ne tik sveikatos problemų – jie dažnai mokykloje yra diskriminuojami, iš jų tyčiojamasi. Pasak V. Liugaitės, nutukimas neigiamai veikia vaiko fizinį, protinį, psichologinį bei socialinį vystymąsi ir adaptaciją. Kartais nutukimas signalizuoja ir apie rimtas ligas – cukrinį diabetą, aterosklerozę, širdies kraujagyslių sistemos pažeidimus, akmenligę. Nustatyta, jog nutukę berniukai dažnai suaugę turi lytinių sutrikimų problemų, nes nutukimas augant stabdo vyrų lytinį brendimą.
