Specialistai vis dar priversti griauti mitus apie vakcinas

Daugeliu atveju skiepų baimė nepagrįsta ir remiasi emocijomis, o ne įrodytais faktais – skelbia gydytojai ir vaistininkai. Specialistų teigimu svarbiausia, kad visuomenė vadovautųsi ne sklandančiais mitais, o profesionalų konsultacijomis.

Vakcinos yra efektyviausia sveikatos išsaugojimo priemonė

„Jau prieš 4000 metų Kinijoje ir Indijoje buvo bandoma apsisaugoti nuo raupų įskiepijant sveikam žmogui pūlinukų turinį. Sukūrus vakcinas, pasaulis pasikeitė neatpažįstamai – kai kurios ligos išnyko visiškai, kai kurias galima kontroliuoti, taip išsaugant milijonus gyvybių. Tačiau vakcinų sėkmė sukėlė ir paradoksalų rezultatą – didelė dalis visuomenės pamiršo buvusių ligų mastą ir sunkumą, nepagrįstai sureikšmindami vakcinų šalutinius poveikius. Sakoma, kad vakcinos tapo savo sėkmės įkaitėmis. Tačiau tai nėra tikėjimo klausimas, o moksliniais tyrimais paremta pavojingų ligų profilaktika“, – sakė šeimos gydytoja Šarlota Kriaučiūnienė.

Vaistininkė Jurgita Jankauskienė pastebėjo, kad daugelis jaunų tėvų šiais laikais nėra susidūrę su kokliušu, tymais, difterija, poliomielitu, todėl, jų manymu, vakcinos nuo šių ligų jau nereikalingos.

„Tačiau, jei didesnė visuomenės dalis nebesiskiepytų, labai greitai atsirastų šių ligų židiniai, jos išplistų, situacija taptų nekontroliuojama. Kai kurios ligos, pavyzdžiui kokliušas, jau tiek paplitusios, kad sprendimas neskirti vakcinos, reiškia rizikos susirgti šia liga prisiėmimą. Dalis ligų, tokių poliomielitas ar difterija, išsivysčiusiose šalyse yra išnykusios, tačiau jų židiniai yra likę kituose pasaulio regionuose. Žinant didelį tarptautinių kelionių mąstą, keliautojai ar imigrantai jas lengvai gali įvežti į bet kurią šalį“, – teigė ji.

Populiariausi mitai

Šeimos gydytojos Š. Kriaučiūnienės įsitikinimu, didžioji dalis baimių, susijusių su vakcinomis, yra dėl jų šalutinio poveikio. „Egzistuoja aibė mitų, pavyzdžiui, kad vakcinos sukelia autizmą, kitas centrinės nervų sistemos ligas, tačiau atlikus daug studijų, realus ryšys tarp vakcinų ir autizmo nenustatytas, tiesiog autizmo simptomai išryškėja būtent tuo metu, kai vaikai intensyviausiai skiepijami nuo daugelio užkrečiamų ligų, t..y, pirmais antrais gyvenimo metais“, – sakė gydytoja.

Dar vienas mitas – vakcinose esančios kenksmingos medžiagos gali pakenkti vaikui.

„Šiuo atveju reikėtų įsigilinti į vakcinų sudėtį. Jas sudaro antigenai – gyvi ar inaktyvuoti ligų sukėlėjai ar jų dalys, adjuvantai – medžiagos, sukeliančios nežymų uždegimą injekcijos vietoje ir taip suaktyvinančios imuninių ląstelių gamybą, konservantai, prailginantys vakcinų galiojimo laiką ir esantys visiškai saugūs, dezinfektantai, apsaugantys vakcinas nuo užteršimo bakterijomis ir grybeliais. Dezinfektantai naudojami flakonuose, kai yra daugiau vakcinos dozių. Didžiausias aistras sukelia dezinfektantas tiomersalis, kuriame yra etilgyvsidabrio druskos. Ši druska, skirtingai nuo metilgyvsidabrio druskos, organizme nesikaupia, be to tiomersalis vakcinų gamyboje jau seniai nebenaudojamas. Tačiau to nežinant – baimės išlieka“, – aiškino gydytoja.

Pasak Š. Kriaučiūnienės, kartais tėvai nerimauja ir dėl to, kad didelis vakcinų kiekis pakenks nebrandžiai vaiko imuninei sistemai. „Palyginus su tuo, kokį krūvį vaiko imuninė sistema patiria kiekvieną dieną, skiepai sudaro tik lašą jūroje. Apskaičiuota, kad per dieną vaiko imuninė sistema susitinka su keliais tūkstančiais antigenų, o visose vakcinose, kurias gauna vaikas, kartu sudėjus tėra 150 antigenų. Tad tikrai neverta nerimauti, kad skiepai sukels per didelį krūvį vaiko imuninei sistemai“, – tvirtino šeimos gydytoja.

Sąrašas pildomas

Specialistai atkreipė dėmesį, kad rekomenduojamų skiepų sąrašas vis papildomas naujomis vakcinomis.

„Pernai kūdikius pradėjome skiepyti pneumokokine vakcina, o dar po metų planuojama įvesti į skiepų kalendorių vakciną mergaitėms nuo ŽVP – viruso, sukeliančio gimdos kaklelio vėžį. Nauji skiepai vėl gali sukelti nemažai klausimų, tad patarčiau ne klausyti gandų, o pasikonsultuoti su specialistais, kurie išaiškins šių skiepų naudą ir galimą šalutinį poveikį. Jei vaikas serga kokiomis nors lėtinėmis ligomis ar turi kitų sveikatos problemų, reikėtų kreiptis į gydytoją imunologą“, – sakė Š. Kriaučiūnienė.

Vaistininkės  tvirtinimu, skiepijimas ne veltui laikomas viena didžiausių sėkmių visuomenės sveikatos istorijoje bei būtina asmens sveikatos priežiūros sudedamąja dalimi, įgalinančia apsaugoti vaikus bei suaugusiuosius nuo susirgimų. „Patarčiau neignoruoti to fakto ir į savo bei savo atžalų sveikatą žvelgti racionaliu žvilgsniu“, – apibendrino vaistininkė J. Jankauskienė.

www.provizorius.lt