Legioneliozė: mirtinas pavojus gali tykoti ir namų duše

Daugelis viena ausimi yra girdėję apie legioneliozę – kad ja galima užsikrėsti maudantis viešbutyje ar baseine, tačiau žinios dažniausiai tuo ir pasibaigia. Vyrauja nuomonė, kad ši infekcinė liga labai reta, labiau tikėtina ją parsivežti iš kelionės, be to, neitin pavojinga, todėl dėl jos nerimauti nėra pagrindo. Tačiau faktai rodo ką kita: legionelioze įmanoma užsikrėsti neiškėlus kojos iš namų ir jos sukeltos komplikacijos kai kuriems žmonėms gali būti mirtinos.

Kaip nesupainioti su kitomis ligomis?

Šią ūmią infekcinę ligą nesunku supainioti su bet kuria tiek virusų, tiek bakterijų sukelta kvėpavimo takų infekcija ar gripu, nes ji prasideda nuovargiu, bendru silpnumu, karščiavimu, šaltkrėčiu, sausu kosuliu, dusuliu, galvos ir raumenų skausmu, o kai kuriems užsikrėtusiems asmenims po kelių dienų pasireiškia ir plaučių uždegimas, kurio eiga jokiais specifiniais požymiais neišsiskiria. Nustatyti, kas sukėlė šiuos simptomus įmanoma tik laboratoriniais tyrimais. Retesni simptomai sergant legionelioze – virškinimo, inkstų, nervų sistemos pažeidimai.

Legioneliozė gali būti dviejų formų. Pirmoji, vadinama Pontiako karštlige, lengvesnė. Jos inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų. Ligonis karščiuoja, skauda galvą, raumenis, vargina sausas kosulys. Tačiau užsikrėtęs asmuo nesuserga pneumonija. Antrosios, Legionierių ligos inkubacinis periodas – 2–10 dienų. Ji dažniausiai prasideda aukšta temperatūra, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys, skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos. Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia, apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų.

Ligą sukelia Legionellaceae genties bakterijos. Jos intensyviau dauginasi lėtai tekančiame ar stovinčiame vandenyje, pavyzdžiui, vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo, kai vandens sistemose yra nusėdę dumblo, rūdžių, vamzdynai padengti apnašomis, pažeisti korozijos, kiauri vamzdžiai dušuose, vandens sistemų čiaupuose. Palankiausia legionelėms daugintis vandens temperatūra vamzdžiuose, vandens šildytuvuose, vandens laikymo talpose, cisternų paviršiuose yra 20–45 ºC. Jos nesidaugina mažesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje kaip 60 ºC temperatūroje.

Kas labiau rizikuoja sirgti sunkiai?

Būtinos sąlygos užsikrėsti ir ligai išsivystyti yra legionelių plitimas ore susidarant aerozoliui. Todėl padidėjusios rizikos zonos užsikrėsti legionelioze yra dušai ir vandens čiaupai, mineralinio vandens ir sūkurinės vonios, turkiškos pirtys ir saunos, aušinimo bokštai ir garų kondensatoriai. Taip pat patalpose esantys dekoratyviniai fontanai, drėkinamos maisto vitrinos, soduose esantys purkštuvai, ypač jei jie naudoja perdirbtą buitinį arba nutekamąjį vandenį, oro kondicionieriai. Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios vandens telkiniuose, dumble, dirvoje.

Žmogus legionelioze užsikrečia taip vadinamu aerogeniniu būdu, įkvėpęs vandens aerozolio su legionelėmis. Negalima užsikrėsti geriant vandenį, jį vartojant maistui gaminti, neįmanoma užsikrėsti nuo sergančio žmogaus. Ligos eiga priklauso nuo kitų lydinčių ligų, tinkamo ir laiku skiriamo legioneliozės gydymo. Vaikai legionelioze serga retai, sergamumas siekia mažiau nei 1 proc. nuo visų registruotų atvejų. Užregistruotų mirčių nuo legioneliozės skaičius yra 10–15 proc. Statistika rodo, kad vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni.

Didesnė rizika susirgti sunkesne ligos forma, vadinama legionierių liga – kyla asmenims, kurie rūko, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis ir esant kitoms ligoms ar būklėms, slopinančioms organizmo imuninę sistemą. Jie, pajutę minėtus simptomus, turėtų nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą. Atidesni turėtų būti ir žmonės, kurie dirba statybose su žemės gręžiniais, pramonės įmonėse, naudojančiose terminį vandenį, su aušinimo, oro kondicionavimo sistemomis, užsiimantys santechnikos įrangos priežiūra, remontu.

Kaip nustatoma ir gydoma?

Susirgus legionierių liga nėra specifinių, tik šiai ligai būdingų simptomų. Ją galima įtarti, kai staiga kyla ūmus, sunkus plaučių uždegimas, be to, pasireiškia viduriavimas ar neurologiniai sutrikimai. Dėl legionierių ligos rekomenduojama ištirti asmenis, kurių imunitetas yra nusilpęs dėl kitų ligų gydymo ir kurie susirgo plaučių uždegimu, taip pat tuos, kurie susirgo plaučių uždegimu praėjus 2–10 d. po kelionės, nakvynės viešbučiuose, apsilankymo baseinuose, buvo sveikatos priežiūros įstaigose, kur atliktos tam tikros procedūros. Apie tai reikia būtinai pasakyti gydytojui.

Esant legioneliozės įtarimui ar norint atmesti šią diagnozę, paprastai atliekami laboratoriniai tyrimai – mikrobiologiniai arba imunologiniai. Ligos sukėlėjai gali būti išskiriami iš kvėpavimo takų, pavyzdžiui, bronchų arba alveolių nuoplovų, skreplių, pleuros skysčio arba jų antigenai gali būti nustatomi šlapime, tai labai jautrus ir tikslus metodas.

Kai kuriems pacientams pirmąsias 5 ligos dienas tyrimas gali būti neigiamas, todėl jį reikia kartoti. Patikimas ir serologinis tyrimas, kai specifiniai L. pneumophila antikūnai nustatomi kraujyje.

Legionierių liga gydoma antibiotikais, sunkiais atvejais dviejų skirtingų rūšių antibiotikų deriniu. Gydymo trukmė vidutiniškai yra 14-21 diena, lengvais atvejais – iki 10 dienų, o sunkiais – net iki 30 dienų ir daugiau. Tuo metu Pontiako karštligė, lengvesnė legioneliozės forma, gydoma lengvinant pacientą varginančius simptomus – vaistais nuo temperatūros, skausmo, kosulio.

Legioneliozės simptomai plaučių uždegimas | Mano Vaistinė

Ką turi padaryti vandens tiekėjai?

Siekiant sumažinti legioneliozės riziką vandens tiekėjai turi pasirūpinti profilaktinėmis legioneliozės priemonėmis: karšto vandens temperatūra karšto vandens sistemose palaikyti 50 – 60ºC, šalto – ne daugiau kaip iki 25ºC, vandeniui neturi būti leidžiama užsistovėti sistemose, ne rečiau kaip 2 kartus per metus būtina valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus, vamzdžius oro kondicionavimo sistemose. Taip pat valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus, po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.

Ką turi padaryti patys gyventojai?

Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad labai svarbu didinti ir gyventojų supratimą. Po sistemų dezinfekcijos termošoku reikia tinkamai nuleisti karštą vandenį – atsukti čiaupus ir bent penkias minutes leisti jam bėgti, jokiu būdu netaupyti savo sveikatos sąskaita. Be to, kai vyksta termošokas, reikia stebėti santechnikos įrangos čiaupų maišytuvų žarnelių būklę, periodiškai nuimti čiaupų dušų galvutes ir juos išvalyti, dezinfekuoti. Jeigu vandens sistemą prižiūrinčiam specialistui reikia pamatuoti vandens temperatūrą jūsų būste, būtinai jį įsileiskite.

Faktai ir skaičiai

Šių metų balandžio-gegužės mėnesiais Kaune užregistruoti 24 šios ligos atvejai, trys susirgusieji nuo jos mirė. Jie užsikrėtė legionelioze savo namuose, naudodami vandenį.

Per penkis šių metų mėnesius Vilniuje nustatyta tiek pat legioneliozės atvejų, kiek per visus praėjusius metus, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento duomenys.

Ar žinote, kad:

Legionella genties bakterijos atrastos 8-ojo dešimtmečio viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1976 m. rugpjūčio mėnesį Filadelfijoje tarp Amerikos legiono suvažiavimo dalyvių, gyvenusių viename viešbutyje, pasireiškė epideminis ūminės pneumonijos protrūkis, kurio metu susirgo 221 žmogus, 34 iš jų mirė.
1977 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės centro mikrobiologai iš protrūkio metu mirusio ligonio plaučių išskyrė bakterijų ir serologiniais metodais įrodė, kad jos yra šios ligos sukėlėjai. Vėliau šis mikroorganizmas buvo pavadintas Legionella pneumophila (plaučių legionele).
Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kuriose naudojama daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų.
Legionelių aptinkama ir medicininėje aparatūroje, ypač taikomoje respiracinėje terapijoje.
Pramoninės gamyklos, mėsos kombinatai gali būti legionelių kaupimosi ir plitimo šaltiniai, nes dėl gausaus vandens ir vandeninio aerozolio naudojimo susidaro palankios sąlygos legionelėms daugintis ir plisti.
Legionella genčiai priklauso daugiau nei 50 Legionella rūšių (20 iš jų patogeniškos žmogui). Europoje legionierių ligą dažniausiai sukelia L. pneumophila.