Советы по различным темам Kodėl visi gimstame toliaregiai, bet ne visi tokiais tampame senatvėje?
Toliaregystė, kai žmogus tarsi pro miglą arba susiliejusius mato arti esančius objektus, yra natūrali organizmo senėjimo proceso dalis. Toliaregiai yra maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų, vyresnių nei 45 – erių metų asmenų tarpe tokių yra net 85 proc. Šis regėjimo sutrikimas gali būti ir nesusijęs su amžiumi, tokiais atvejais jį dažniausiai lemia kitos ligos arba jis yra įgimtas. Ar įmanoma jo išvengti, sustabdyti progresavimą ir ką galime padaryti, kad toliaregystė keltų kuo mažesnį diskomfortą, netrukdytų dirbti ir užsiimti mėgstama veikla?
Lemia įgimti arba su amžiumi susiję pakitimai
Prasidėjus toliaregystei neįžiūrime, kas parašyta knygoje, kompiuterio ekrane, neįveriame siūlo į adatą dėl to, kad šviesos spinduliai susikerta už tinklainės, o ne tiesiai ant jos, kaip esant normaliam regėjimui. Taip atsitinka dėl per trumpo akies obuolio, pernelyg plokščios ragenos, kai lęšiukas tinkamai nefokusuoja vaizdo. Akies obuolio forma ir jos šviesą laužiančių terpių gaubtumas yra įgimtas. Tačiau metams bėgant akies audiniams pradeda trūkti drėgmės, elastingumo, silpsta akių raumenys, lęšiuko laužiamoji geba, prastėja akies gebėjimas pačiai koreguoti regėjimą.
Mes visi, išskyrus neišnešiotus naujagimius, gimstame toliaregiais. Paprastai to net nepastebime, nes toliaregystė vaikystėje būna nedidelio laipsnio, be to, vaikų akys geba akomoduoti vaizdą. Augant organizmui kartu vystosi ir auga akys, o toliaregystė mažėja ir iki 6-7 metų daugumai išnyksta. Retai, tačiau pasitaiko, kad vaikai ir toliau prastai mato iš arti arba toliaregystė stiprėja. Kai kuriems dėl to išsivysto žvairumas arba būklė, vadinama tingia akimi. Dažniausiai ji pasireiškia vienoje, silpnesnėje akyje. Ji klajoja į vidinę arba į išorinę pusę, prastėja vaizdo gylio suvokimas.
Likusiems toliaregystė vėl prasideda sulaukus maždaug 40-45 metų, kol ji silpna, iki 2 dioptrijų, simptomai nežymūs, dažnai nepastebimi. Vėliau jie stiprėja: gali varginti galvos skausmai, matomas neryškus, susiliejęs vaizdas iš arti, tvinkčioja vokai, skauda akių obuolius juos judinant, kai kuriems padidėja nervingumas, dvejinasi akyse, jos parausta. Šie požymiai gali rodyti ir kitus regėjimo sutrikimus ar akių ligas, todėl reikėtų apsilankyti pas gydytoją oftalmologą ir išsiaiškinti jų priežastį. Atkreipkite dėmesį, kad trumparegystė gali atsirasti sergant diabetu, ją gali sukelti auglys.
Po slaptosios fazės vis tiek prireiks skaitymo akinių
Jei visą gyvenimą buvote trumparegis, toliaregystė prasidės šiek tiek vėliau ir progresuos ne taip sparčiai. Tačiau ilgainiui skaitymo akinių prireikia beveik visiems. Su amžiumi susijusi toliaregystė po keliolikos metų gali ir stabilizuotis, tada regėjimas toliau nebeblogėja. Įtakos turi įvairūs veiksniai: bendra organizmo būklė, kitos lėtinės ligos, naudojami vaistai, gyvenimo būdas ir įpročiai, stresas. Labai svarbu periodiškai lankytis pas gydytoja oftalmologą, nešioti tinkamus, ne per silpnus akinius ar kontaktinius lęšius, tausoti akis, per daug jų nenuvarginti.
Toliaregystė skirstoma į silpną, iki 2 dioptrijų, vidutinę – iki 5 dioptrijų, didelę – iki 10 dioptrijų ir ypatingąją – virš 10-13 dioptrijų. Jei pirmasis tipas dažnai ilgai nepastebimas, nes nesukelia beveik jokio diskomforto, ir dėl to dar yra vadinamas slaptuoju, tai visi kiti gali sąlygoti periodiškus galvos, akių skausmus, šviesos baimę, padidėjusį nervingumą, dažniau sergama vokų krašto uždegimu, konjunktyvitu – akies paviršių dengiančios pėvelės uždegimu. Ypatingoji toliaregystė nustatoma, kai iš akies dėl ligos ar traumos pašalintas lęšiukas.
Dėl nuolatinės įtampos ilgai dirbant smulkius darbus iš arti, gali vystytis vadinamasis akomodacijos spazmas, kai krumplyno raumuo nebeatsipalaiduoja žiūrint į tolį. Tuomet matymas pablogėja, daiktai atrodo mažesni, negu yra iš tikrųjų. Ši būklė vadinama netikrąja trumparegyste, kuri paaiškėja tik jai išnykus po krumplyno raumenį atpalaiduojančių vaistų sulašinimo. Kai toliaregystė didelė, akys atrodo mažos, giliai įkritusios akiduobėse. Jei akomodacija silpna ar toliaregystė didelė, dažni akomodacinės astenopijos (akių nuovargio žiūrint į smulkius daiktus) reiškiniai.
Kai akiniai kelia alergiją gelbsti lęšiai arba operacija
Kai kurie toliaregiai užsispyrę nenešioja akinių, o smulkias produktų etikečių ar vaistų naudojimo instrukcijų raides tyrinėja padidinamuoju stiklu, kai prireikia įsisiūti sagą, keliauja į siuvyklą. Dirbant kompiuteriu gelbsti didesnis šriftas. Tačiau tai ne išeitis. Akys dar labiau vargsta ir silpsta, savijauta blogėja, bet to šie asmenys dažniausiai nesusieja su toliaregyste ir akinių vengimu. Jeigu mintis apie akinius kelia siaubą, visada galima rinktis kontaktinius lęšius, kurie netrukdo nei sportuojant, nei dirbant ar užsiimant kita veikla.
Toliaregystę galima koreguoti operuojant eksimeriniu lazeriu ar implantuojant į akį papildomą dirbtinį lęšį. Operacija lazeriu atliekama tik pilnametystės sulaukusiems pacientams, kai regėjimo aparatas jau yra pilnai susiformavęs. Šis gydymo būdas tinkamas tik vidutinio ir aukštesnių lygių toliaregystei gydyti. Procedūros metu lazerio spinduliu paveikiama viršutinė ragenos dalis, todėl pasikeičia ragenos gaubtumas ir laužiamoji geba. Šviesos spinduliai, perėję akies optinę sistemą, pradeda fokusuotis tinklainėje ir regėjimas pagerėja. Taip saugiai ir greitai atstatoma rega.
Esant aukšto lygio toliaregystei gali būti implantuotas dirbtinis lęšis. Tai saugus ir gana plačiai, jau ne vienerius metus taikomas gydymo metodas. Rezultatai labai geri – regėjimas atsistato didžiajai daliai pacientų. Šio gydymo technologija paprasta – individualiai parenkamas ir pagaminamas intraokulinis lęšis implantuojamas į priekinį akies segmentą. Operacija atliekama ambulatoriškai, jos trukmė – apie 30 minučių, operacijos metu taikoma vietinė nejautra. Regėjimas visiškai atsistato praėjus keletui savaičių.
