Kaip išgyventi pykinimą nėštumo metu, kad jis netaptų jėgų ir kantrybės išbandymu?

Apytikriai du trečdaliai nėščių moterų antrą-trečią nėštumo mėnesį susiduria su rytiniu pykinimu, neretai lydimu ir vėmimo. Tačiau kai kurias gali pykinti ir kitu dienos metu ar naktį, tai gali tęstis net iki gimdymo. Daugeliu atveju šis varginantis negalavimas nekelia pavojaus nei mamos, nei dar negimusio vaikelio sveikatai. Vis dėl to nėščiosios turi būti atidžios, kad neprarastų pernelyg daug skysčių, nesutriktų elektrolitų pusiausvyra ir nepradėtų kristi svoris dėl pykinimo sumažėjus apetitui.

Cheminiai ir fiziniai pokyčiai

Dažnai būtent rytinis pykinimas yra pirmasis nėštumo požymis, kuris įprastai atsiranda apie ketvirtąją nėštumo savaitę. Jeigu vaikelio besilaukiančią moterį pykina kasdien ir tai užtrunka kelis mėnesius ar ilgiau, gyvenimo kokybė gerokai pablogėja. Kai kurios nėščiosios dėl to jaučia sustiprėjusį nerimą, įtampą ar net patiria depresiją, joms gali tapti sudėtinga dirbti, mokytis, užsiimti kita įprasta veikla.

Daugėja mokslinių įrodymų, kad rytinis pykinimas nėštumo metu susijęs su padidėjusiu hormonų estrogeno, gonadotropino ir progesterono kiekiu. Neseniai nustatyta, kad šį simptomą gali sukelti hormonas GDF15. Pirmą kartą dideli jo kiekiai aptikti nėščių moterų kraujo serume 2000 m. Paaiškėjo, kad tai lemia du genai. GDF15 lygis nėštumo metu didėja ir kai kurios moterys jam jautresnės.

Maždaug 2 proc. atvejų arba 1 iš 50 nėštumų išsivysto sunkiausia rytinio pykinimo forma, vadinama užsitęsusiu nėščiųjų vėmimu. Jai išsivysčius gali tekti gydytis ligoninėje, jei nėščiąsias ištinka dehidratacija, ima trūkti kai kurių svarbių mikroelementų, vitaminų. Mokslininkai aptiko, kad dalies šių moterų GDF15 lygis buvo žymiai didesnis, todėl tikėtina, kad būtent tai ir yra šio sutrikimo priežastis.

Manoma, kad nėščiųjų pykinimą gali sukelti ir kraujospūdžio svyravimai, ypač sumažėjęs kraujospūdis. Taip pat pakitusi angliavandenių apykaita, kiti cheminiai ir fiziniai pokyčiai moters organizme, kuriuos išprovokuoja nėštumas. Nėštumo metu padidėja jautrumas kvapams, dėl to taip pat gali pykinti. Didesnė rizika, kad nėštumo metu pykins kyla moterims, kurios serga vadinama jūros liga, migrena.

Kada tai gali būti pavojinga?

Besilaukiančios moterys dažnai nerimauja, kad pykinimas, vėmimas gali pakenkti dar negimusiam kūdikiui. Atlikta nemažai studijų, kurios parodė, kad neitin dažnas, saikingas pykinimas nėštumo metu nedidina persileidimo rizikos ir netgi priešingai, ją sumažina. Tačiau dėl ilgalaikio stipraus pykinimo, lydimo vėmimo, ypač jei atsiranda dehidratacija, netenkama svorio, vaisius gauna nepakankamai maisto medžiagų ir vaikelis gali gimti per mažo svorio.

Todėl nėščiosios, kurias pykinimas vargina ir sekina, kelia didelį diskomfortą, turėtų nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu ginekologu. Reikėtų atkreipti dėmesį į svorio pokyčius, psichologinę būseną. Vykti į gydymo įstaigą patartina ir pasireiškus šiems simptomams: kai pykinimas ir vėmimas yra labai stiprūs, patamsėja šlapimas, sumažėja jo kiekis, stovint ar vaikštant svaigsta galva, silpna, dažniau plaka širdis.

Nevertėtų ignoruoti padidėjusios įtampos, nerimo, panikos epizodų, jau nekalbant apie nualpimą. Pavojaus skambutis ir daugiau nei 5 proc. sumažėjęs svoris. Užsitęsęs nėščiųjų pykinimas, vėmimas pavojingas ir pačiai būsimąjai mamai, nes ilgalaikis skysčių trūkumas, sutrikusi elektrolitų pusiausvyra neigiamai veikia gyvybiškai svarbius organus – širdį, kepenis, inkstus, smegenis, gali sutrikdyti jų veiklą.

Kas gali padėti jaustis geriau?

Nėščiosioms, kurias ypač vargina pykinimas, reikėtų daugiau laiko skirti poilsiui, nes dėl nuovargio gali pykinti smarkiau, dažniau. Miego trūkumas taip pat gali išprovokuoti pykinimą, todėl labai svarbu gerai išsimiegoti. Gali prireikti koreguoti ir mitybos įpročius: rekomenduojama valgyti po mažiau ir dažniau, nes tuščias skrandis skatina pykinimą, skysčius gerti nedideliais kiekiais, tačiau reguliariai.

Patariama vengti aštraus, riebaus, sunkiai virškinamo, stipraus kvapo maisto, jį keisti angliavandeniais, kurie tokiu atveju gerai toleruojami. Prieš einant miegoti ir vos pabudus tinka suvalgyti kokį nors traškutį ar duonos, vaisių, kad skrandis nebūtų tuščias. Siekiant gauti pakankamai skysčių galima valgyti daugiau sriubų, sultinio, tinka vaisių sultys, limonadai, nestipri arbata. Jei supykina net nuo vandens, galima pabandyti čiulpti ledo kubelius.

Nėščiųjų pykinimo varginamoms moterims geriau pačioms negaminti, neruošti maisto, vengti būti virtuvėje, kai gamina kiti šeimos nariai, vengti lankytis kavinėse, restoranuose su atvira virtuve. Taip pat reikėtų saugotis kitų aplinkos dirgiklių: triukšmo, ryškios šviesos, karščio, dėvėti lengvus, nespaudžiančius liemens ir pilvo neaptemptus drabužius. Padeda ir ilgi pasivaikščiojimai gryname ore, lengva mankšta, bet nereikia persistengti, pernelyg didelis fizinis krūvis sukels nuovargį, kuris šiuo atveju nepageidaujamas.

Besilaukiančios moterys turi pasirūpinti savimi, todėl gali būti vartojami maisto papildai neščiosioms, į kurių sudėtį įeina B grupės vitaminai, taip pat foliatai, kurie atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijomosi procese, Omega-3 riebiosios rūgštys, geležis bei kiti vitaminai ir mineralai.