Apsvaigus nuo karščio ir pamiršus saugumą maudynės gali baigtis ligoninėje

Karštą dieną norėdami atsigaivinti dažnai neriame į artimiausią vandens telkinį, per daug nesukdami galvos, ar tikrai švarus jo vanduo, ar krantas ir dugnas sutvarkytas taip, kad nekeltų traumų pavojaus, skendimo rizikos. Ne visuomet atkreipiame dėmesį ir į tai, ar toje, vietoje, kurioje maudomės yra įrengta maudykla, paplūdimys, kurių saugumu rūpinasi savivaldybės ar kitos juos prižiūrinčios institucijos. Primename, ką reikia žinoti prieš mėgaujantis vandens malonumais, kad jie nesibaigtų ligoninėje.

Skaičiai, kuriuos reikėtų įsidėmėti

Higienos instituto duomenimis, šį maudymosi sezoną Lietuvoje stebimos ir reguliariai tikrinamos 121 maudyklos. Informaciją apie jų vandens kokybę skelbia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras čia, tereikia susirasti apskritį ir vandens telkinį, kuriame ketinate maudytis. Vandens kokybė vertinama pagal žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių kiekį. Žarninių enterokokų 100 ml vandens turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų, žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1 tūkst.

Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad jeigu maudysimės šiomis bakterijomis užterštame vandenyje, patogenams patekus į organizmą galime susirgti žarnyno infekcinėmis ligomis, kurios pasireiškia viduriavimu, vėmimu, pilvo skausmais, karščiavimu. Gresia ir ausų ar akių infekcijos, kai kuriems žmonėms pasireiškia odos sudirgimas, gali atsirasti bėrimų. Labiau pasisaugoti vertėtų mažiems vaikams, vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms.

Taip pat stebima, ar vanduo neužterštas dumbliais. Pastebėjus vandens žydėjimą atliekamas chlorofilo a tyrimas. Jo kiekiui viršijus daugiau nei 50 µg/l, atliekamas melsvabakterių tyrimas. Jeigu randama daugiau nei 20 tūkst. melsvabakterių ląstelių 1 ml vandens, rekomenduojama nesimaudyti, o jei aptinkama daugiau nei 100 tūkst. ląstelių 1 ml vandens – maudytis griežtai draudžiama. Melsvadumbliai išskiria toksinus, sukeliančius virškinimo, neurologinius sutrikimus, alergines reakcijas.

Pavojai, kurių dažnai neįvertiname

Stebima tendencija, kad tarša maudyklose dažniausiai padidėja liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Viena iš priežasčių – pakilusi vandens temperatūra, dėl to susidaro palankios sąlygos daugintis mikroorganizmams. Įtakos turi ir padidėjęs besimaudančiųjų skaičius. Dėl taršos gali būti kalti ir paukščiai, kurie gali užteršti pakrantes ir vandenį plunksnomis, išmatomis. Jei greta esantys tualetai netvarkingi, pakrantės prišiukšlintos, po didesnio lietaus teršalai iš jų gali patekti į vandenį.

Maudyklose turi būti pasirūpinta ne tik vandens švara, bet ir kitomis saugumo priemonėmis. Jose turi būti plūdurais atitvertos maudymosi zonos, atskirta vaikų zona, kurioje gylis gali siekti ne daugiau kaip 1,3 metro. Prie šių maudyklų turi budėti gelbėtojai arba būti gelbėjimosi priemonių, pavyzdžiui, gelbėjimosi ratų, virvių. Prižiūrinčios jas įmonės turi įrengti persirengimo būdeles, tualetus, šiukšlių dėžes ar konteinerius, juos valyti, ištuštinti, nupjauti žolę, surinkti atliekas, jei jų primėtoma.

Per karščius ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis daugelis prie prižiūrimų maudyklų esančių paplūdimių būna tiesiog sausakimši, ypač jei jos yra arčiau miestų, miestelių, populiariuose kurortuose ar poilsio zonose. Todėl dalis žmonių, norėdami išvengti susigrūdimo ir ieškodami ramybės, privatumo renkasi nepritaikytas maudymuisi priėjimo prie vandens telkinių vietas, neįvertinę, kad jose gali būti nesaugu, nes nežino jų gylio, dugno ypatumų, vandens srovių ir pan.

Ir menkiausią riziką būtina pasverti

Atsargiems ilsintis prie vandens telkinių reikia būti visur ir visada, tačiau ypač maudantis neprižiūrimose maudyklose ar vietose, kuriuose nėra oficialių paplūdimių. Itin pavojingas yra šokinėjimas į vandenį nuo liepto ar statesnio kranto, palinkusio medžio. Prieš šokant būtina patikrinti ne tik gylį, bet ir dugną – ar nėra akmenų, kelmų, rąstų. Gerai, jei atsipirksite tik kojos lūžiu, dažnai šuolininkai susitrenkia galvą, pažeidžiamas stuburas. Kaklo slanksteliai gali lūžti ar išnirti ir nuo smūgio į vandenį.

Kasmet daugiau nei 100 asmenų Lietuvoje nuskęsta. Iš jų nemaža dalis besimaudančių nesaugiuose, neįrengtuose paplūdimiuose, kuriuose nebudi gelbėtojai ir nėra gelbėjimosi priemonių. Pasitaiko, kai skęstantį artimą žmogų puola gelbėti kartu esantys šeimos nariai, neįvertinę savo fizinio pasiruošimo, neturintys įgūdžių ir tada prarandamos dvi gyvybės. Kita dažna problema – maudymasis apsvaigus nuo alkoholio, neadekvatus jėgų, gebėjimo plaukti, oro sąlygų, sveikatos būklės vertinimas.

Nepatartina maudytis naktį, po didelio fizinio krūvio, pervargus, privalgius, šokti į vandenį po ilgo kaitinimosi saulėje, nes raumenis gali sutraukti mėšlungis. Verčiau neplaukioti ant pripučiamų čiužinių, žaislų, padangų ir neleiskite to daryti vaikams, nukritus nuo jų gilioje vietoje, gali nepakakti jėgų pasiekti krantą. Plaukiojant vandens dviračiu, valtimi, plaustu būtina užsidėti gelbėjimosi liemenę. Neplaukite arti vandens transporto priemonių, nes kyla grėsmė būti įtrauktam ir sužeistam sraigtų.

Atminkite, kad svarbu pasirūpinti ir savo oda, todėl keliaujant prie vandens telkinių apsiginkluokite ir apsauga nuo saulės. O jeigu odos nugedimų vis dėlto nepavyko išvengti, jums gali padėti puškiamos odos putos.

Ar žinote, kad:

Lietuvoje šiemet maudymosi sezonas tęsis iki rugsėjo 15 d. Savivaldybių institucijos gali koreguoti maudymosi sezono pabaigą, atsižvelgusios į besimaudančiųjų skaičių. Sezonui pasibaigus, gelbėtojai maudyklose nebebudės.

Švariausi šalies paplūdimiai žymimi Mėlynosios vėliavo ženklu. Mėlynosios vėliavos šių metų maudymosi sezoną kabo šiuose Lietuvos paplūdimiuose: Neringoje – Nidos ir Juodkrantės centriniuose bei Preilos, Klaipėdos miesto savivaldybės tvarkomuose I-osios Smiltynės ir II-osios Melnragės paplūdimiuose, taip pat Palangos Birutės parko paplūdimyje. Vilniuje Mėlynoji vėliava plevėsuoja Balsio ežero, Žirmūnų bei Valakupių I-ąjame paplūdimiuose. Visame pasaulyje vertinamas kokybės ženklas – Mėlynoji vėliava – suteikiama vienai vasarai paplūdimiams, atitinkantiems tarptautinius aplinkosaugos, vandens kokybės, saugumo ir prieinamumo kriterijus.