Советы по различным темам Skausmingas žindymas: kaip apsaugoti spenelius nuo pažeidimų ir traumavimo?
Aut. Teodora Vaitkutė
Daugelis žindančių mamų gerai žino, kas tai yra spenelių skausmas, ne vienai tenka gydytis ir žindymo metu ant jų atsiradusias žaizdeles. Keletą pirmųjų dienų po gimdymo speneliai būna jautresni, sunkiau teka pienas, be to, ir mama, ir kūdikis dar mokosi teisingai žindyti ir žįsti, todėl skausmingumas ir diskomfortas yra normalus reiškinys. Tačiau jei minėti simptomai nepraeina, linkę kartotis, reikėtų nekentėti, o ieškoti priežasties. Taip pat labai svarbu suskilinėjusius, skaudančius spenelius tinkamai prižiūrėti, kad nepatektų infekcija, neprasidėtų kitos komplikacijos.
Pradžioje prireiks kantrybės
Netaisyklingas apžiojimas – dažniausiai pasitaikanti spenelių skausmo priežastis. Kai kūdikis krūtį apžioja tinkamai, jo smakras ją liečia, burna būna plačiai pražiota, apatinė lūpa atsivertusi, žandai išsipūtę, juda smakras, visas žandikaulis, net ir ausys. Atkreipkite dėmesį, kad daugiau pigmentinio krūties laukelio, vadinamo areole turėtų matytis viršuje, negu apačioje. Jeigu apžiojama neteisingai, spenelis į kūdikio burnytę patenka nepakankamai giliai ir jam žindant atsiremia į mažylio kietąjį gomurį, dantenas, ir dėl to yra traumuojamas mechaniškai.
Be to, esant netaisyklingam apžiojimui, pienas vos vos sunkiasi, tai reiškia, kad kol vaikutis pasisotina ilgai užtrunka, jis visą tą laiką turi stipriau žįsti, nuo to kenčia speneliai. Jie gali būti pažeisti ir tada, jeigu staigiai ištraukiami kūdikiui iš burnos jam dar tebežindant. Kūdikį reikėtų atitraukti nuo krūties pamažu, švelniai ištraukiant spenelį iš burnos, geriausia tik tuomet, kai jis jį pats paleis. Arba baigiant žindyti į mažylio burną lūpų kampe galima įkišti mažąjį pirštą. Tai padarius, jis iškart išsižioja – tuo metu lengvai ištraukiamas spenelis, taip išvengiama jo žalojimo.
Gali tekti paeksperimentuoti
Spenelio skausmą, suskilinėjimą gali lemti ir netinkama kūdikio padėtis žindant. Yra keletas paprastų taisyklių: jo galva ir kūnas turi sudaryti tiesią liniją, pilvas būti prigludęs prie mamos, visas kūnas turi būti prilaikomas, veidas atgręžtas į krūtį, nosis atsidurti ties speneliu. Žindymo metu mažylio galvytė turi būti truputį atlošta, bet nepersukta į šoną. Krūtis turi būti prilaikoma taip, kad neužspaustų kūdikio nosies. Mama taip pat turi pasirinkti jai patogiausia žindymo padėtį: žindyti galima kūdikį laikant glėbyje, gulint ant šono ar nugaros, kūdikiui sėdint ant kelių ir kt.
Kai krūtis yra persipildžiusi, kūdikiui sunkiau ją tinkamai apžioti, todėl tokiu atveju prieš žindant patartina pieno perteklių nuspausti rankomis. Daug kartų apžiojant tik spenelį ir jį paleidžiant, jis traumuojamas. Žindymą apsunkinti gali ir trumpas liežuvio pasaitėlis. Jį turintis naujagimis negali žįsdamas iškišti liežuvio, ir dėl to taisyklingai žindyti beveik neįmanoma. Krūties neapžiojant, spenelis spaudžiamas ne prie liežuvio kaip įprastai, tačiau prie dantenų, todėl jį gali pradėti skaudėti. Be to, toks mažylis žinda ilgai, tai taip pat padidina spenelio suskilinėjimo riziką.
Kai mažyliui dygsta dantukai
Kai kūdikiui ima dygti dantukai, mamai prireiks dar daugiau kantrybės, nes jis žįsdamas dažnai stipriau suspaudžia niežtinčias, paburkusias dantenas, o kartu ir krūtį bei spenelį. Reaguoti reikia iš karto, kad tai netaptų įpročiu. Geriausia savo mažuoju pirštu įspausti spenelį ir ištraukti krūtį iš mažylio burnos, tada jam ramiai pasakyti, kad taip daryti negalima. Po to rekomenduojama kelias minutes nežindyti, kad jis geriau suprastų netinkamo elgesio pasekmes. Tai reikėtų kartoti tol, kol vaikas išmoks žįsti nesikandžiodamas, to nepadarius vėliau atpratinti nuo šio įpročio bus sunkiau.
Prieš žindydama mama gali padėti vaikeliui pamasažuodama dantenas pirštu, pasiūlydama kramtymui skirtą atvėsintą žaisliuką ar patepdama jas specialiu nuskausminančiu tepalu. Žindymo metu reikia atidžiau stebėti kūdikį: dažniausiai jis ima kandžiotis tada, kai jau būna pasisotinęs. Pastebėjus, kad jis žinda nebe taip aktyviai, dėmesys nukrypsta kitur, galima iškart atitraukti nuo krūties ir taip išvengti skausmingų krimstelėjimų. Jeigu mažylis migdosi prie krūties, jis gali sukąsti visiškai nevalingai, tiesiog atsipalaidavus raumenims. Pirmieji dantukai būna ypač aštrūs, todėl mamos dalijasi, kad skausmas būna didžiulis, ypač nukenčia speneliai.
Klaidos, kurių geriau nedaryti
Žindančiai mamai spenelius gali skaudėti, jie gali suskilinėti ir dėl netinkamos odos priežiūros. Geriausia, kad tarp žindymų jie išliktų sausi, labai naudingos oro vonios, naktį geriau nedėvėti liemenėlės. Jeigu pienas laša, rekomenduojami specialūs vienkartiniai įklotai, kurie sugers drėgmę ir užtikrins, kad oda visą laiką būtų sausa. Po žindymo spenelius galima patepti trupučiu iš krūties išspausto pieno ir palikti nudžiūti. Plaunant krūtis, spenelius nenaudojamas muilas, šampūnai, dušo žele, negalima to daryti per dažnai, pakanka kartą per dieną nusiprausti po dušu. Reikėtų rinktis laisvesnę, ne tokią aptemptą liemenėlę.
Jeigu jaučiate, kad po žindymo speneliai tampa sausi, sudirgę, odą tempia ar joje atsirado įtrūkimų, ji suskilinėjo, yra ir žaizdelių, siūlomi specialūs kremai spenelių priežiūrai, tepalai, apsauginiai balzamai, kompresai. Žindančių moterų speneliams skirti vaistiniai produktai yra bekvapiai ir beskoniai. Jais spenelius galima tepti tarp žindymų, maždaug likus valandai iki ateinančio žindymo. Jei pažeisti speneliai kraujuoja, rekomenduojama naudoti spenelių apsaugas. Jos yra itin plonos, drugelio forma leidžia palaikytų odos sąlytį su kūdikiu, ne tik jo nosis, bet ir skruostas liečiasi su krūtimi, be to, jos netrukdo apžioti ir krūties areolę.
Skausmą gali sukelti infekcijos
Tinkamai gydant pažeistus spenelius skausmas paprastai praeina per 1–2 paras, o įtrūkimai, žaizdelės užgyja per savaitę. Jei spenelius vis tiek skauda, jaučiamas diskomfortas, nors kūdikis taisyklingai pridėtas prie krūties ir taisyklingai žinda, reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar gydytoju akušeriu-ginekologu. Kalta gali būti ir krūtų pienligė, sukelta grybelio Candida albicans – ją išduoda tokie požymiai, kaip spenelių niežėjimas, paburkimas, paraudimas, deginantis skausmas. Ligai pažengus, ant spenelių ir aplinkui juos gali atsirasti ir baltų apnašų, taškelių.
Galimos ir bakterinės spenelių arba pieno latakų infekcijos. Jei pastebėjote neįprastų apnašų, spuogelių, pūlingų išskyrų, paraudimą, patinimą, būtina pasitarti su gydytoju. Žaizdelėms supūliavus gydytojas gali skirti antibakterinį tepalą ar kitų vaistų. Labai atidžiai perskaitykite jų naudojimo instrukciją, gali būti, kad prieš žindant kūdikį prieš tai pateptas jais krūtis reikės kruopščiai nusiplauti. Skausmui malšinti gali tekti kurį laiką vartoti nuskausminančius preparatus. Tokiais atvejais reikia daugiau dėmesio skirti ir higienai: dažniau plauti rankas, keisti liemenėlės įklotus.
Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl priemonių žindymui pasirinkimo, turite kitų klausimų dėl jų naudojimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“ arba paskambinkite: +370 382 33014.
Darbo laikas: I-V nuo 8.00 iki 17.00 val.
