Советы по различным темам Prakaito liaukų uždegimas kelia didelį fizinį ir psichologinį diskomfortą, o prasta higiena čia niekuo dėta
Gausus prakaitavimas – varginantis ir nemalonus, ypač atšilus orams. Tačiau gali būti dar blogiau susirgus prakaito liaukų uždegimu – hidradenitu. Kai kuriuos žmones ši liga vargina ne vienerius metus ir sukelia daug nepatogumų. Jos paveiktose vietose ant odos susidaro mazgeliai ar gumbeliai, jie gali pratrūkti ir susiformuoti lėtai gyjančios, šlapiuojančios opelės, kurios gali supūliuoti, dažnai lieka randai. Tai riboja judesius, oda atrodo neestetiškai, vargina skausmas. Svarbu prakaito liaukų uždegimą nustatyti kuo anksčiau ir pradėti gydyti, kitaip gręsia sunkios komplikacijos.
Gali apimti vieną ar kelias kūno sritis
Hidradenitas yra lėtinė pasikartojanti uždegiminė odos, plauko maišelio ir poodžio liga. Iš pradžių ji primena aknę, vėliau spuogai virsta įvairaus gylio skausmingais mazgais, pūlingą sekretą išskiriančiomis fistulėmis, sinusiniais kanalais, atsiradusiais dėl uždegimo. Dažniausiai apima zonas, kuriose yra daug prakaito liaukų, ypač kur oda trinasi į odą ar audinį – pažastų, kirkšnių, vidinę šlaunų pusę, sėdmenų tarpą, po krūtimis, aplink lytinius organus. Pasitaiko, kai prakaito liaukų uždegimas kyla ant veido, kaklo, nugaros, kojų, liemens. Jis gali apimti vieną arba kelias sritis iškart.
Dėl tam tikrų priežasčių užsikimšus plauko folikulo viršutinei daliai, vystosi prakaito liaukų pakitimai, prasideda uždegiminiai procesai. Dėl to plauko folikulas plyšta, uždegimas plinta toliau. Tačiau specifinio ligą sukeliančio mikroorganizmo nėra. Hidradenitas gali būti trijų laipsnių: labiausiai paplitęs pirmasis, kai susidaro pavieniai gumbeliai, pūliniai, cistos, bet nėra fistulių, randėjimo. Sergant antruoju formuojasi pavieniai pasikartojantys gumbai ir pūliniai, cistos, fistulės, randai. Trečiąjam būdingi susiliejantys bėrimai, fistulės, randai, difuzinis ligos išplitimas.
Požymių atpažinimas dažnai užtrunka
Tikslios šios ligos priežastys nėra žinomos. Maždaug 30 proc. atvejų ji nulemta paveldėjimo. Nustatytas jos ryšys su antsvoriu, nutukimu, padidėjusiu kraujospūdžiu, padidėjusia gliukozės, cholesterolio koncentracija kraujyje, rūkymu, vidaus organų lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip Krono liga, nespecifiniu opiniu kolitu, lėtiniu spondiloartu. Hidradenitas gali atsirasti dėl mechaninio odos traumavimo, naudojant tam tikrus vaistus – peroralinius kontraceptikus, litį. Jį išprovokuoti gali ir reti autouždegiminiai sindromai, atsiradę dėl tam tikrų genų mutacijų.
Ligos kontrolei labai svarbus savalaikis ligos požymių atpažinimas, tačiau statistika rodo, kad nemaža dalis atvejų kelerius ir daugiau metų būna nediagnozuojami dėl netipiškos ligos eigos ir negydomi, kol galiausiai išsivysto sunki, lėtinė forma, komplikacijos. Ilgai negydant ar gydant netinkamai, dėl aplinkinių, su sąnario funkcija susijusių audinių pažeidimo gali sumažėti sąnario judesių amplitudė. Taip pat gali atsirasti galūnių, genitalijų limfedema. Būdingas bendras silpnumas, depresija. Dėl užsitęsusio lėtinio uždegimo vystosi anemija, infekcinės komplikacijos, gali pasireikšti artritas.
Derinami skirtingi gydymo metodai
Hidradenito gydymas apima skausmo mažinimą, pūliavimo prevenciją, siekiama retinti naujų pažeidimų atsiradimo dažnį. Kartu stabdomas ligos progresavimas, mažinamas randėjimas. Būtina gydyti ir jau susiformavusius pažeidimus bei randus. Sergantiesiems skiriami įvairūs tepalai, neretai su antibiotikais, uždegimą mažinančios injekcijos, sunkesniais atvejais – geriami antibiotikai. Gali būti taikomas ir chirurginis pažeistų vietų gydymas. Geriausias efektas pasiekiamas derinant kelis skirtingus gydymo metodus. Kartu gydomos ir gretutinės ligos – nutukimas, cukrinis diabetas, Krono liga.
Esant antsvoriui ar nutukimui, rekomenduojama dieta, didesnis fizinis aktyvumas, sveika mityba, būtina mesti rūkyti. Patartina dėvėti judesių nevaržančius medvilninius ar kito natūralaus pluošto drabužius, vengti pažeistų vietų plaukų skutimo (ypač pažastų), bet kokio kito odos traumavimo, taip pat ir prakaitavimą mažinančių priemonių – antiperspirantų. Jeigu pažeista pažastų srities oda, geriau nebūti karštoje aplinkoje. Esant polinkiui antrinėms infekcijoms, rekomenduojama pažeistas vietas plauti antiseptiniais tirpalais ar tepti antiseptiniais tepalais.
Vasara gali tapti tikru išbandymu
Žmonėms, sergantiems pasikartojančiu hidradenitu, vasara gali tapti tikru išbandymu. Karštis ir padidėjęs prakaitavimas yra jų didžiausias priešas, nes paskatina ligos paūmėjimą. Tada tenka kuriam laikui užmiršti paplūdimį ir kitus šio metų laiko malonumus. Esant aukštesnei oro temperatūrai rekomenduojama vengti bet kokios aktyvios veiklos lauke ir patalpų viduje, jei oras jose nekondicionuojamas. Kai būtina dirbti fizinį darbą, tai reikėtų daryti anksti ryte ir vakare, o po to būtinai nusiprausti po dušu, tačiau naudoti tik švelnius prausiklius, draugiškus sudirgusiai odai.
Jeigu tokios galimybės nėra būnant darbe ar keliaujant, suprakaitavus ligos pažeistoms vietoms reikia švelniai sugerti drėgmės perteklių rankšluostėliu ar specialia higienine servetėle, kurių reikėtų visuomet su savimi turėti. Sergantieji dalijasi patirtimi, kad labai padeda drabužiai iš specialių audinių, kurie sugeria ir išgarina drėgmę. Jeigu yra galimybė, persirenkite sausais švariais drabužiais, įpraskite visur su savimi nešiotis bent jau atsarginius apatinius, kurie neužima daug vietos. Patartina turėti ir dezinfekcinių priemonių, jeigu netikėtai atsivertų žaizdelės.
Dažniausiai pasitaikantys mitai apie prakaito liaukų uždegimą:
- Prakaito liaukų uždegimas yra nevalyvumo požymis, juo suserga žmonės, kurie nesirūpina higiena.
- Tai užkrečiama liga, todėl su sergančiaisiais geriau kuo mažiau bendrauti.
- Efektyvaus gydymo nėra, todėl neverta konsultuotis su dermatovenerologais.
- Gumbeliai pažastų srityje atsiranda dėl to, kad naudojamas antiperspirantas, kuris užkemša poras.
Įdomūs faktai apie prakaito liaukų uždegimą:
- Prakaito liaukų uždegimu serga apie 5 proc. pasaulio gyventojų.
- Moterys serga 2-3 kartus dažniau nei vyrai.
- Moterims dažniau pasitaiko pažastų, o vyrams kirkšnių hidradenitas.
- Dažniausiai sergama 18 – 44 m. amžiuje.
- Tipiškas paciento, sergančio pūlingu hidradenitu, profilis: nutukęs, rūkantis, sergantis cukriniu diabetu.
- Dažniausiai liga prasideda brendimo laikotarpiu, o moterims pagerėja menopauzės metu. Tai siejama su hormonų pusiausvyros pokyčiais.
- Vienas svarbiausių kriterijų šios ligos diagnozei patvirtinti – skausmingi ar pūlingi dariniai, pasikartoja daugiau nei 2 kartus per 6 mėnesius.
