Советы по различным темам Poilsis prie vandens: klaidos gali kainuoti ir gyvybę
Kai saulėtą vasaros dieną išsiruošiame prie vandens telkinių, tikrai negalvojame apie ten mūsų tykančius pavojus, galinčius sugadinti poilsį. O jų yra, ir ne tiek mažai, tai ir traumos, ir infekcijos, ir skendimo rizika. Geriausias būdas išvengti ligų ir nelaimingų atsitikimų – per daug neatsipalaiduoti, būti atidiems, laikytis saugumo taisyklių, su savimi turėti pirmosios pagalbos priemonių. Tai ypač svarbu, kai ilsimės kartu su vaikais. Jeigu nenorime nemalonių staigmenų jau atvykus į maudynių vietą, verta iš anksto pasidomėti, ar vanduo jose švarus.
Pasirengus iš anksto – mažiau netikėtumų
Pasiruošimas saugiam poilsiui paplūdimyje prasideda dar neišėjus iš namų. Pirmiausiai reikėtų įsitikinti, kad vandens telkinys, prie kurio ketinate keliauti, yra neužterštas. Informaciją apie vandens maudyklų kokybę visoje Lietuvoje galima rasti internete, pavyzdžiui, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos interneto svetainės skiltyje Aplinkos sveikata-Maudyklos-Maudyklų vandens kokybė, kurioje pateikiami duomenys apie reguliariai tikrinamas šalies 120 maudyklų, savivaldybių interneto svetainėse. Rekomendacija nesimaudyti ar draudimas maudytis, jei nustatyta tarša, turi būti skelbiami ir stenduose prie paplūdimių.
Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių kiekį. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1 000/100 ml vandens. Jeigu maudysimės šiomis bakterijomis užterštame vandenyje, galime susirgti žarnyno infekcinėmis ligomis, gresia ir ausų ar akių infekcijos, kai kuriems pasireiškia odos sudirgimas, bėrimai. Labiau pasisaugoti vertėtų vaikams, vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Nepatartina ignoruoti ir vandens taršos dumbliais, kurių yra įvairių rūšių. Didesnį pavojų kelia melsvadumbliai, jie išskiria toksinus, galinčius sukelti ne tik virškinimo, bet ir neurologinius sutrikimus, alergines reakcijas. Dar vienas pavojingas vandens teršalas – Vibrio vulnificus bakterijos, jų pastaraisiais metais aptinkama ir Baltijos jūroje, kuri darosi vis šiltesnė dėl klimato kaitos. Jos į organizmą patenka per burną arba pažeidimus odoje ir sukelia karščiavimą, viduriavimą, sunkiais atvejais gali išsivystyti sepsis, dažnai besibaigiantis mirtimi. Šią vasarą tarša Vibrio bakterijomis mūsų pajūryje taip pat jau buvo užfiksuota.
Nuo paprasto įpjovimo iki pažeisto stuburo
Paplūdimiuose, tiek ant kranto, tiek vandenyje dažnai mėtosi įvairių atliekų, kurios gali sukelti smulkias traumas. Net įpjovimas ir įdūrimas gali gerokai apkartinti poilsį. Todėl atvykus prie vandens telkinio reikėtų atidžiai apžiūrėti aplinką ir surinkti stiklo šukes, aštrias plastiko ar metalo nuolaužas, vaikštant basomis įsipjaunama ir į aštrius augalų lapus, akmenis, kriaukles. Pajūryje dažnai mėtosi jūros išmestų šiukšlių – dėžių liekanų su vinimis, žuvų kaulų. Su savimi visuomet reikėtų turėti pirmosios pagalbos priemonių, tokių kaip vaistai žaizdai dezinfekuoti, tvarsčiai, pleistrai. Jei įsipjovėte negiliai, nėra stipraus kraujavimo, vykti į gydymo įstaigą nebūtina, tad galėsite ramiai poilsiauti toliau.
Populiari vaikų ir jaunimo pramoga – šokinėjimas į vandenį – gali baigtis daug blogiau. Kasmet registruojama kelios dešimtys su ja susijusių traumų, pradedant kojų lūžiais, dažniausiai pėdos arba čiurnos, baigiant galvos smegenų ir stuburo pažeidimais. Daugiausiai jų įvyksta, kai dugno gylis mažesnis nei 1,5 metro, todėl prieš šokant būtina jį patikrinti net ir gerai pažįstamoje vietoje, vanduo gali būti nusekęs, ant dugno atsiradę akmenų, šakų, kelmų, rąstų. Kita svarbi taisyklė – nešokinėti ten, kur vanduo tamsus, nesimato dugno, nuo skardžių, medžių, trumpa džiaugsmo akimirka neverta ilgam sutrikdytos sveikatos, neįgalumo ar mirties.
Dažniausiai po nėrimo galva žemyn lūžta arba išnyra kaklo slanksteliai. Gali užtekti stipraus smūgio į vandenį, net jei neatsitrenkiama į dugną ar ant jo esantį daiktą. Jeigu stuburo slanksteliai tik lūžta, įmanoma pasveikti be didesnių pasekmių, tačiau kai pažeidžiamos nugaros smegenys, žmogus gali tapti neįgaliu visam likusiam gyvenimui. Tie, kuriems pasiseka, kad ir sunkiai, valdo rankas, kojas, tačiau sudėtingiausiais atvejais, kai stuburo smegenys sužalojamos negrįžtamai, įstengia judėti tik vežimėliu. Kai kuriais atvejais, kai lūžta antrasis kaklo slankstelis, sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla, žmogus gali nuskęsti.
Skęsta ne tik vaikai, bet ir geri plaukikai
Lietuvoje skendimas yra antra dažniausia mirties nuo nelaimingų atsitikimų priežastis. Per pirmąjį šių metų pusmetį dėl to praradome 67 gyvybes. Per metus skenduolių skaičius siekia vidutiniškai 135. Poilsiaudami prie vandens dažniausiai skęsta tie asmenys, kurie realiai neįvertina savo fizinio pasirengimo, plaukimo įgūdžių, sveikatos būklės, oro sąlygų, vandens telkinio gylio, krantų statumo, srovės, vartoja alkoholį, maudosi ne maudyklų, paplūdimių teritorijose. Nepatartina maudytis naktį, po didelio fizinio krūvio, pervargus, privalgius, šokti į vandenį po ilgo kaitinimosi saulėje, nes raumenis gali sutraukti mėšlungis.
Kas vyksta mūsų organizme skęstant? Paprastais žodžiai tariant, žmogus tiesiog uždūsta. Iš pradžių refleksiškai sulaikomas kvėpavimas. Nekvėpuojant kraujyje mažėja deguonies ir daugėja anglies dvideginio. Refleksinis gerklų spazmas, sulaikantis vandens patekimą į plaučius, po kurio laiko nusilpsta. Įtraukus į kvėpavimo takus vandens, dėl deguonies trūkumo ima trikti širdies veikla, kol visiškai sustoja. Nuo to, kiek laiko skenduolis išbuvo be oro, priklauso jo atgaivinimo galimybės. Jei mažiau nei 5 min., šansai yra apie 90 proc., neurologinių pažeidimų tikimybė siekia 10 proc., nuo 5 iki 10 min. – 60 proc.
Pasitaiko išgyvenusių ir po skendimo, trukusio 25 minutes, tačiau liekamieji reiškiniai paprastai būna negrįžtami, išsivysto dideli smegenų pažeidimai, žmogus lieka neįgalus. Įtakos turi ir vandens temperatūra, kuo ji žemesnė, tuo geresnės prognozės po vandeniu prabuvus ilgiau. Po skendimo gali prasidėti plaučių uždegimas, atsirasti širdies ritmo sutrikimų, šie požymiai pasireiškia vėliau, todėl atgaivintas asmuo turi būti gabenamas į gydymo įstaigą ir stebimas medikų. Poilsiaudami prie vandens, atidžiai stebėkite vaikus, jie gali nuskęsti įbridę vos iki kelių ir netikėtai pargriuvę, gurkštelėję vandens, net nesuvokę, kas vyksta.
Tai svarbu:
-
Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, žaislų, padangų, rąstų ir neleiskite to daryti vaikams, nukritus nuo jų gilioje vietoje, gali nepakakti jėgų pasiekti krantą.
-
Plaukiodami vandens dviračiu, valtimi, plaustu dėvėkite gelbėjimosi liemenę.
-
Neplaukite arti vandens transporto priemonių, nes kyla grėsmė būti įtrauktam ir sužeistam laivų sraigtų.
-
Nesimaudykite valgydami, kramtydami kramtomąją gumą – tai darant lengva užspringti, o, bandant įkvėpti oro, galite į kvėpavimo takus įtraukti vandens.
Naudingi patarimai
Saugus elgesys prie vandens apima ir skęstančiųjų gelbėjimą. Dalis puolusių jiems padėti nuskęsta patys, nes pervertina jėgas, neįvertina aplinkybių – bangavimo, vandens sraunumo, neturi žinių, kaip tai daryti nesukeliant pavojaus sau. Profesionalūs gelbėtojai pataria bandyti gelbėti skęstantįjį nuo kranto, naudojant pagalbines priemones – lazdas, virves, drabužius, šakas ir pan. Arba naudotis plūdurais, gelbėjimosi liemenėmis, valtimis, kitomis gelbėjimo priemonėmis, daryti tai ne vienam.
Svarbu išgelbėtam skęstančiajam suteikti tinkamą pirmąją pagalbą – atlikti dirbtinį kvėpavimą, išorinį širdies masažą. Prieš tai neužmirškite atverti kvėpavimo takus, išvalyti burnoje esančius svetimkūnius. Jeigu įtariate, kad žmogus patyrė stuburo traumą, nejudinkite jo, ir kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą. Jeigu jis be sąmonės, pradėkite gaivinimą jam gulint ant nugaros.
