„Pagauti“ vaisingas dienas padeda ovuliacijos testai

Per mėnesį yra vos kelios dienos, kai moteris gali pastoti. Tačiau apskaičiuoti vaisingiausią laikotarpį ne taip paprasta. Yra įvairių metodų – pradedant temperatūros matavimu, baigiant skaičiuoklėmis, bet jie nėra patikimi. Jeigu nesiseka nustatyti momento, kai subrendęs kiaušinėlis palieka kiaušidę ir patenka į kiaušintakį (tai ir vadinama ovuliacija), padės ovuliacijos testai. Šie testai labai tikslūs, be to, iš anksto parodo, kuriomis dienomis bus pats vaisingumo pikas. Jie praverčia ir tais atvejais, kai ovuliacijos data reikalinga naudojant kontraceptines priemones.

Ciklo eiga ir trukmė ženkliai skiriasi

Kiekvienai moteriai menstruacijos kartojasi skirtingu intervalu, jų ciklas gali trukti nuo 21 iki 35 dienų, vidutinė trukmė yra 28 dienos. Ovuliacija dažniausiai įvyksta jo viduryje, apie 14 dieną. Tačiau tai nėra taisyklė, vaisingiausias laikotarpis kai kurioms gali būti bet kada nuo 8 iki 21 dienos. Be to, kiekvieną mėnesį jis gali būti skirtingu metu. Sudėtingiausia šį momentą apskaičiuoti toms, kurių ciklas nereguliarus. Kita problema, kad ovuliacija trunka trumpai, tik nuo 12 iki 48 valandų, tad per tą laiką reikia suskubti apvaisinti kiaušinėlį.

Ovuliacija yra susijusi su hormonų lygio svyravimais. Kiaušinėlio atsiskyrimą nuo kiaušidės nulemia liuteinizuojantis hormonas, tuo metu fiksuojamas staigus jo koncentracijos padidėjimas. O prieš tai organizmas ima gaminti daugiau hormono estrogeno, kuris padeda pasiruošti ovuliacijai (sutankina gimdos gleivinę ir paskatina gimdos kaklelio gleivių gamybą). Padidėjęs estrogeno lygis rodo, kad prasideda vaisingiausias periodas, kuris tęsiasi apie keturias dienas. Vaisingumo piką žymi liuteinizuojančio hormono banga, kylanti iki jo likus 24–36 valandoms.

Spermatozoidai išlieka gyvybingi maždaug 5 dienas, tad tiksliai išmatavus šio hormono lygį daug paprasčiau pasirinkti tinkamiausią laiką lytiniams santykiams, taip labai padidinant tikimybę pastoti. Kaip tik tada į pagalbą gali ateiti ovuliacijos testai, kurie reaguoja į padidėjusį minėtų hormonų kiekį šlapime. Vieni matuoja tik liuteinizuojančio hormono kiekį, bet yra nustatančių ir šio, ir kito svarbaus šiame procese hormono estrogeno lygį. Tai leidžia dar geriau suprasti savo menstruacijų ciklą ir nepražiopsoti ovuliacijos, be to, sužinoti apie ją anksčiau.

Įsitikinkite, kad tinkamai naudojate

Ovuliacijos testai nepadės, jei nesilaikysite instrukcijų. Nenustebkite, prieš tai reikės šiek tiek paskaičiuoti, kad nustatytumėte ciklo dieną, kada jį naudoti. Tam reikia žinoti savo menstrucijų ciklo trukmę (ji skaičiuojama nuo pirmosios kraujavimo dienos iki paskutinės dienos prieš kitų mėnesinių pradžią). Taip pat, kiek dienų paskutiniuosius kelis mėnesius tęsėsi kraujavimas, paskutinę paskutiniojo ciklo dieną. Daugelio testų instrukcijose yra specialios lentelės, į kurias suvedus šiuos duomenis sužinosite, kada geriausia jį atlikti. Internete galima rasti ir skaičiuoklių.

Daugiausia liuteinizuojančio hormono išsisikiria ryte, todėl testą rekomenduojama atlikti po 12 valandos, bet ne vėliau nei 20 valandą. Kai kurie testų gamintojai rekomenduoja testus darytis du kartus per dieną, pirmą tarp 12 ir 15 val., o antrą tarp 17 ir 20 val. Jeigu naudosite juos kelias dienas iš eilės, pasirinkite tą patį laiką. Kitas patarimas – prieš atliekant testą negerkite daug skysčių, kelias valandas nesišlapinkite, kad šlapimas būtų labiau koncentruotas. Testo juostelę į jį reikia pamerkti kelioms sekundėms, o po to palūkėti apie 5 minutes.

Tuomet gerai įsižiūrėkite į išryškėjusių juostelių spalvą ir būtinai palyginkite ją su kontroline juostele. Atsakymas bus teigiamas, jei ji tokia pati ar ryškesnė, kaip pažymėta ant kontrolinės juostelės. Kai juostelė blankesnės spalvos, atsakymas neigiamas. Taip yra dėl to, kad organizme visą laiką yra nedidelė liuteinizuojančio hormono koncentracija. Teigiamas testo rezultatas rodo, kad ovuliacija įvyks per artimiausias tris dienas (24–72 valandas). Vaisingumo pikas bus pasiektas maždaug po 36 valandų nuo teigiamo testo. Testų tikslumas siekia 97–99 proc.

Nuo juostelių iki išmaniųjų monitorių

Patys paprasčiausi ovuliacijos testai yra juostelės, kurias reikia panardinti į indelį su šlapimu. Kitas variantas – pagaliukai, taip pat nardinami į šlapimą. Jų rinkiniuose yra po 5–7 ir daugiau. Pieštuko formos testai su dangteliais – dar vienas pasirinkimas, juos galima tiesiog pakišti po šlapimo srove. Galima rinktis ir kasetes, ant kurių su komplekte esančia pipete reikės užlašinti keletą šlapimo lašų. Šie testai matuoja tik liuteinizuojančio hormono koncentraciją. Visi jie yra vienkartiniai, vienodai efektyvūs ir tikslūs, juos paprasta, patogu naudoti, nedidelė kaina.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ovuliacijos testai gali būti skirtingo jautrumo, priklausomai nuo to, kokį kiekį liuteinizuojančio hormono gali nustatyti šlapime. Jų jautrumas gali būti nuo10 iki 40 mIU/ml - kuo mažesnis skaičius, tuo jautresnis testas. Galima įsigyti ir skaitmeninių ovuliacijos testų, kurie fiksuoja ir estrogenų koncentracijos padidėjimą. Jie susideda iš daugkartinio naudojimo dalies ir keičiamo antgalio, kuris merkiamas į šlapimą. Gali nustatyti net 4 vaisingiausias ciklo dienas. Moderniausius modelius galima sujungti su mobiliąja aplikacija telefone ir palyginti kelių mėnesių rezultatus, tai suteikia papildomos naudingos informacijos.

Vaisingumo monitorius su liečiamuoju ekranu užfiksuoja net 6 vaisingiausias dienas. Taip pat jis kaupia ir lygina šešių menstruacijos ciklų metu surinktus duomenis. Ovuliacijos mikroskopas, dar viena alternatyva, veikia kitu principu, vaisingiausias moters ciklo dienas jis nustato tiriant seiles. Ant specialaus indikatoriaus tereikia užtepti šiek tiek seilių ir apžiūrėti jų mėginį per 50 kartų didinantį mikroskopą. Artėjant ovuliacijai seilėse dėl hormonų poveikio atsiranda daugiau druskų, todėl jei nevaisingu laikotarpiu jos sudaro atskirus taškelius, tai pasiekus vaisingumo piką jie susijungia į įspūdingus vientisus raštus ir struktūras.

Kada testo rezultatai gali būti netikslūs?

Sergant policistiniu kiaušidžių sindromu.
Naudojant kai kuriuos vaistus, skirtus nevaisingumui gydyti.
Naudojant hormoninius kontraceptikus.
Testas atliekamas neteisingai (pavyzdžiui, šlapime laikomas ilgiau nei 30 min.).
Liuteinizuojančio hormono (LH) koncentracija gali būti didelė, nors ovuliacija nevyksta, jeigu kiaušialąstė subręsta folikule, bet jis neplyšta.
Jeigu yra pagumburio, hipofizės, liuteinizuojančio hormono gamybos ir kitų sutrikimų, testas gali nustatyti koncentracijos padidėjimą, bet ovuliacija gali neįvykti.