Neapsigaukite, užkimimas – ne tik peršalimo požymis

Aut. Teodora Vaitkutė

Dažniausiai balsas užkimsta kai susergame virusų ar bakterijų sukeltomis kvėpavimo takų infekcijomis. Tokiais atvejais užkimimą lydi ir kiti peršalimo simptomai: gerklės perštėjimas ir skausmas, sloga, kosulys. Tačiau užkimti galime ir dėl neurologinių, virškinimo sistemos, skydliaukės veiklos sutrikimų, alergijų, o kartais tiesiog pertempiame balso stygas pernelyg ilgai ir garsiai kalbėdami, dainuodami, rėkaudami. Taip gali atsitikti ir dėl onkologinių susirgimų, gerklų, balso stygų patologijų, ligų. Kai kurių profesijų atstovams užkimimas gali tapti lėtiniu.

Susijęs su kvėpavimo takų pažeidimais

Šaltuoju sezonu pagrindinė užkimimo priežastis – gerklų uždegimas, vadinamas laringitu, kurį sukelia virusinės infekcijos. Kai gerklas apima uždegimas, jų viduje esančios balso stygo sudirgsta, pabrinksta ir dėl to per jas praeinant orui garsas išsikreipia, tampa duslesnis, tylesnis. Kartais balsas gali ir visai dingti. Ūmus laringitas trunka apie dvi savaites ir paprastai praeina be jokių pasekmių. Pavojus gali kilti mažiems vaikams, kurių kvėpavimo takai siauresni, jie gali pradėti dusti.

Lėtinis arba ilgalaikis laringitas nustatomas, kai jis tęsiasi ilgiau nei tris savaites. Dažniausiai jis būna susijęs su balso pereikvojimu, kai žmogus jo netausodamas nuolatos garsiai kalba ir šaukia arba dainuoja, pernelyg ilgai kalba be pertraukų, kalba nenatūraliai žemu ar per daug aukštu balsu. Dėl to gali būti kaltas ir rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, aplinkoje esančios kvėpavimo takus dirginančios cheminės, toksiškos medžiagos, dulkės, dūmai, sausas patalpų oras ir pan.

Užkimti galime ir tada, kai labai skauda gerklę, sunku ryti dėl jos uždegimo, anginos, ūminio faringito, tokių žiemą plačiai paplitusių ligų kaip tonzilitas, epiglotitas, tracheitas. Taip pat stipriai kosėjant, ypač kai užeina varginantys kosulio priepuoliai sergant bronchitu, plaučių uždegimu, infekcine mononukleoze, gripu, difterija, užsikrėtus COVID-19 infekcija. Uždelstas sinusitas, užsitęsusi sloga irgi gali sukelti užkimimą. Išgydžius minėtas ligas užkimimas praeina savaime.

Ligos, apie kurias net nepagalvojame

Pasitaiko ir netipiškų atvejų, kai užkimimas yra visai kitų ligų ir būklių paūmėjimo simptomas. Jis būdingas sergant gastroezofaginiu refliuksu, ypač kai jis prastai kontroliuojamas, negydomas ar gydomas netinkamai ir iš skrandžio per nesandarų stemplės sfinkterį kylanti rūgštis nuolat dirgina stemplę, dėl to atsiranda sausas kosulys. Ne visi žino, kad balsas gali užkimti ir sutrikus skydliaukės veiklai, kai skydliaukė padidėja, susiformuoja mazgai, vadinami gūžiu.

Užkimimas gali atsirasti progresuojant Parkinsono ligai, nes palaipsniui nykstant motorinėms funkcijoms mažėja balso stygų aktyvumas. Balso pokyčiai, tokie kaip užkimimas būdingi sutrikus smegenų kraujotakai, po insulto. Balsas kimsta ir vystantis balso stygų paralyžiui dėl plaučių, skydliaukės, gerklės, gerklų auglių, užkimimas gali būti komplikacija po chirurginių intervencijų, tokių kaip kaklo srityje atliktos smegenų, skydliaukės operacijos, intubacijos.

Dar viena ligų grupė, susijusi su užkimimu – įvairios gerklų, balso stygų patologijos, ligos. Pavyzdžiui, taip gali pasireikšti gerklų edema, dirglių gerklų sindromas, balso klosčių raumeninio audinio atrofijos, randėjimas, piktybiniai gerklų navikai. Vertėtų sunerimti, jei užkimimas užsitęsia ilgiau nei 2–3 savaites, ypač rūkantiems asmenims ir tiems, kurie prieš pasireiškiant šiam simptomui nejautė kitų peršalimo ligoms, kvėpavimo takų infekcijoms būdingų požymių.

Kai užkimimas tampa nuolatine būsena

Kai kurių profesijų atstovai žymiai labiau rizikuoja susirgti lėtiniu užkimimu. Dainininkai, aktoriai, žurnalistai, mokytojai, dėstytojai, lektoriai, renginių vedėjai, filmų garsintojai, politikai, vertėjai, teisininkai, pardavėjai, karininkai ir kiti asmenys, kuriems kiekvieną dieną tenka daug ir ilgai kalbėti, be poilsio ir pertraukų, žymiai dažniau užkimsta. Ši būsena gali užsitęsti ar net kai kuriais atvejais tapti nuolatine dėl didžiulio kalbinio krūvio bei pernelyg intensyvaus balso aparato apkrovimo.

Ne tik gydymas, bet ir elgesio korekcija

Užkimimui užsitęsus ilgiau nei tris savaites po peršalimo ligų ar rūkantiems žmonėms, kai neaiškios šio simptomo atsiradimo priežastys, būtina pasikonsultuoti su gydytoju otorinolaringologu. Jis atliks tyrimus, nustatys diagnozę ir skirs efektyvų gydymą. Būklei pagerinti užkimus rekomenduojama gerti daug skysčių, šiltų arbatų, drėkinti sausą patalpų orą drėkintuvu. Padeda ir vandens garų inhaliacijos. Yra čiulpiamos pastilės ar purškalų, mažinančių užkimimą ir gerklės sudirgimą.

Užkimus reikėtų vengti dirgiklių, tokių kaip rūkymas, kofeino perteklius, alkoholis arba maisto produktai, kurie sukelia gastroezofaginį refliuksą – riebūs, aštrūs, rūgštūs. Taip pat vertėtų labiau patausoti balsą, kalbėti kuo mažiau ir tyliau, dar geriau – kurį laiką iš viso nekalbėti. Specialistai pataria dažniau vėdinti ir drėgnai valyti patalpas, nebūti lauke, kai yra užterštas oras – kietosiomis dalelėmis ar kitais teršalais, dulkėmis, dūmais ir pan.

Užkimimo tipai

Duslus. Kai balso klostės nepakankamai glaudžiasi vien prie kitos, pro jas praeina didesnis oro srautas ir balsas kimsta, būna duslus.
Šiurkštus. Kai balso klostės glaudžiasi nesimetriškai, užkimimas vadinamas šiurkščiu. Tokiu atveju susidaro du skirtingi garsai vienu metu. Jie artimi vienas kitam, bet nėra harmoningi, todėl balsas skamba šiurkščiai.

Kada reikia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą?

Jeigu esate užkimęs ir:

Kosėjate ar atsikosėjate krauju;
Jaučiate, kad gerklėje tarsi kažkas užstrigę;
Sunku ryti, skauda gerklę kalbant;
Sunku kvėpuoti;
Kuriam laikui visai prapuola balsas.

Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl medikamentų nuo užkimimo vartojimo, turite kitų klausimų dėl jų pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“ arba paskambinkite: +370 382 33014.

Darbo laikas: I-V nuo 8.00 iki 17.00 val.