Inhaliacija - kad kvėpavimas taptų gaivesnis

Žmogaus kvėpavimo takai panašūs į medį, - trachėja yra kamienas, o toliau atsišakojusios šakos vadinamos bronchais. Šie bronchai yra tuščiaviduriai, iš vidaus padengti plonu sluoksniu skystų gleivių, kurios sulaiko įvairius taršalus, pvz., dulkes, ir juos pašalina. Sveikam žmogui tai vyksta nepastebimai. Susirgus ūmine ar lėtine kvėpavimo takų liga, šios gleivės sutirštėja, jų gausėja, ir jos užkemša mažus bronchus. Pasidaro sunku įkvėpti ir iškvėpti. Kosuliu, dažnai skausmingu, organizmas mėgina apsivalyti nuo patologiškai sutirštėjusių gleivių.

Tokiais atvejais gali padėti inhaliacija t.y. įvairių vaistinių medžiagų įkvėpimas per nosį ar burną, gydymosi ar profilaktikos tikslais. Inhaliacijos dėka susikaupusios gleivės ir sekretas daug greičiau pasišalina. Kosint pasišalina ligos sukėlėjams palanki terpė, ir pacientas pradeda sveikti. Varginantis kosulys sušvelnėja ir kvėpavimas palengvėja. Šį metodą galima taikyti vos pasireiškus pirmiesiems kvėpavimo takų ligos požymiams, prasidėjus slogai, gerklės uždegimui, bronchitui, tonzilitui. Taisyklingai atliekama inhaliacija puikiai veikia burnos, nosies gleivinę ir nepatenka į skrandį.

Teigiama, kad tinkamai atliekamos inhaliacijos slopina uždegimus ir ramina sudirgusią kvėpavimo takų gleivinę. Naudojant inhaliacijas lengviau pasišalina gleivės, lengviau atsikosėjama, atkemšama nosis. Įkvepiamuose garuose esančios aktyviosios medžiagos beveik nepatenka į kraują, todėl dažnai pavyksta išvengti šalutinių poveikių.

Kaip tinkamai atlikti inhaliacijas?

Minimali vienos procedūros trukmė, siekiant gauti naudos – bent 5 min., tačiau didesniems vaikams rekomenduojama garais pakvėpuoti bent 10 ar 15 min.
Inhaliacijas reikėtų atlikti 3–4 kartus per dieną.
Inhaliacijas rekomenduojama atlikti praėjus bent 1–1,5 val. po valgio, taip pat po procedūros valandą nereikėtų valgyti ir eiti į lauką, ypač šaltuoju metų laiku.
Esant anginai arba bronchitui, rekomenduojama garų įkvėpti per burną, o kenčiantiems nuo slogos, sinusito – per nosį. Tai negalioja, kai inhaliuojami maži vaikai ir dedama speciali kaukė.
Jei naudojate atsikosėjimą skatinančius preparatus, jų nereikėtų naudoti inhaliuojant vakare, nes tai skatins kosulį miego metu.

Kada nerekomenduojama atlikti inhaliacijų?

Jei silpna nosies gleivinė ir iš nosies retkarčiais kraujuojama.
Jei vaikui diagnozuota širdies ir kraujagyslių sistemos liga.

Kokios priemonės naudojamos inhaliacijai?

Inhaliacijos su paprastu geriamu vandeniu, kuriame yra įvairiausių mineralinių medžiagų nesukelia mikroelementų koncentracijos disbalanso kvėpavimo takuose. Vienos populiarausių – mineralinio ar jūros vandens inhaliacijos. Į inhaliacijoms skirtą vandenį galite įberti druskos su jodu (2 litruose vandens ištirpinkite vieną nubrauktą jodo turinčios valgomosios arba jūros druskos šaukštą).

Eteriniai aliejai yra skirti garinimui, o ne inhaliacijai, Kadangi eteriniai aliejai yra labai stiprios koncentracijos, inhaliatorių gamintojai nerekomenduoja jų naudoti. Eteriniai aliejai taip pat gali sukelti alergines reakcijas.

Kaip išsirinkti inhaliatorių?

Renkantis aparatą, reikėtų gerai apgalvoti kokiam vaikui jis bus skiriamas. Koks jo amžius ir kokiomis ligomis jis dažniausiai serga. Jei aparatas bus naudojamas mažam vaikui, perkant reikėtų atkreipti dėmesį ar yra vaikiška kaukė.

Vaikus gali gąsdinti bet kokie garsai ar grėsmingi prietaisai. Patiems mažiausiems greičiau apsiprasti su nauju prietaisu padės žaislų pavidalo inhaliatoriai. Kai kurie iš jų leidžia mažiesiems patiems suklijuoti spalvingus lipdukus ant prietaiso, tai dar greičiau pripratina vaiką prie inhaliatoriaus.

Svarbiausia, kad ir kaip nuobodu kai kam būtų, reikia perskaityti aparato instrukcijas.